Taip subilda girdžiu, Dievas mėto žvaigždes man į langus,
Dievas gimdo žodžius ir paskui juos man deda į burną.
Tai kodėl gi, sakau, šitą naktį lietaus nesulaukus,
Kuris miršta į žemę ir vis dar kažin ką sumurma,
Ir palaukus dangaus, kad užkištų mums nosis ir gerkles,
Kad pavirstum kažkuo, kuo esąs manei visą laiką,
Kad žinotum, kad vis dar esi savo mažo gyvenimo vergas,
Arba nori juo būti, žinai, nieks nelaiko,
Nes jau laiko nėra. Nebėra tavo žvilgsnių ir kvapo.
Ir tušti kambariai. Ir širdis ištuštėjusi muša.
Tai gal Dieve, jau mesk tas žvaigždes ir išveski mane iš to tako,
Nes labai pavargau. Nes žinau, nelaimėsim to mūšio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-15 12:42:33
Tai kodėl gi, sakau, šitą naktį lietaus nesulaukus,
Kuris miršta į žemę ir vis dar kažin ką sumurma---> Man užtenka šitų dviejų eilučių. Užburiančios. nepakartojamos. Visada ieškau kažko panašaus eilėse:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-15 10:00:54
kiek kančių kiek skausmo Lietuva iškentėjo, o stovi stipri ir laisva, nepriklausoma, argi nenuostabu ?.. kokias eiles rašo žmonės, pasidžiaukime. labai gražu labai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-15 08:45:07
laiko nieks laiko :) bet laimė_ si .... jau
/čia puiku/