Nužudytas džiaugsmas

Santrauka:
Tai tikra istorija, nors sunku patikėti.
Saulė tiesiog žeme ridinėjosi. Sodai varvėjo žiedais. O kvapai, kvapai... Skardėjo paukštelių giesmės. Po sodo medžiais vešėjo sultinga žolė, geltonavo skaistūs kiaulpienių žiedai. Tėvas nusikabino iš pastogės dalgį ir nulingavo į sodą kiaulėms šėko. Pasiėmusi pintinę, paskui nusekė ir motina. Aplinkui juos, nesitverdama džiaugsmu, siuvo kokių aštuonerių metų mergytė. Puldinėjo nuo vieno žiedo prie kito, akutėmis ganė čiulbančius paukštelius, pirštuku badė dangų ir skaičiavo retus debesėlius, panašius į pasakų veikėjus. Nuo verandos laiptelių atsinešė pilnas rieškučias kriaušės žiedlapių:
    - Mamyte, tėveli, žiūrėkit. Kiek daug žiedelių... Tai vasaros sniegas! Tai kvapnus, minkštas, šiltas vasaros sniegas! Ūhūū... - sušuko mergytė ir metė sniegą aukštyn. Pabiro žiedlapių lietus. Sukosi, plasnojo lyg baltos plaštakėlės, lyg lengvutis sniegelis. Tūpė ant žolės, plaukų, pečių...
     - Kurva tu, blede netašyta. Kiškis sau į akis tą brudą!!! - Tėvo keiksmus palydėjo skaudus sunkios rankos smūgis, - ar mokytoja mokykloje jus taip išmokė negerbti tėvų?! Nieko tik nesakyk, tai ir šūdais akis uždrabstys. Paims dailiai šūdą, pasidžiaugs, koks puikus, ir dės į akių tarpą. Nespėsi nė mirktelti. Žemės brudai auga. Nedėkingi padarai. Nenaudėliai!!!
    Akimirksniu saulė pajuodo. Žemę nukrėtė šiurpas. Nutilo paukščiai. Nuvyto žiedai. Dingo debesėliai. Pasaulį aptraukė tiršta violetinė migla. Mergaitės skruostais sruvo ašaros, ir ji tapo pilku pakelės akmenėliu, kurį spardo kas tik netingi ir niekas nepaglosto.
     Mamos širdis skilo pusiau ir kraujas varvėjo juodais krešuliais, tik niekas to nematė. Nesistengė matyti. O ji negalėjo to parodyti, nes pati jau seniai buvo pilkas pakelės akmuo.
barbė

2010-04-14 16:06:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): barbė

Sukurta: 2010-05-04 18:24:27

ačiū už atsiliepimus. Tai aprašyta nuoga tikrovė. Nei patirštinta nei pagražinta... tai baisu!

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-04-27 21:54:09

Tie keiksmažodžiai...
O šiaip,mintis ir kūryba man patiko.
Paskutinė pastraipa parodo,kiek galios turi tas alkoholikas...tėvas...

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-04-14 19:14:32

ne būtinai tai - tėvas alkoholikas. bet koks tėvas. tik gal ne taip tirštai. (panaudota meninės raiškos priemonė pamirštu pavadinimu, reiškianti spalvų sutirštinimą)

impresionizmo, jausmo, užuojautos mišinys. graži miniatiūra. tik pagalvočiau, ar verta spalvas tirštinti iki tokio neinteligentiško rūstaus keiksmažodžių kietumo...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-04-14 17:00:14

taip, tėvu tapti ilgas kelias.... pro brūzgynais apaugusius

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-04-14 16:49:58

Degradavusių alkoholikų buvimas ir akmeniu paverčia, ir džiugesį nužudo.Tikroviškas tekstas, todėl ir skausmingas.