Kūrinys subalansuotas šachmatų mėgėjams, bet tiks ir šiaip neturintiems ką veikti.
Jei visgi esate mėgėjas, nepatingėkite išsitraukti senos ir dulkėtos lentos, bei sekti veiksmą ne tik raidėse, bet ir 64 langeliuose. Bus daug įdomiau ir paprasčiau.
- Nagi, mulki, bestuburi šliuže, tavo žodis! - sužvigo Baltoji Valdovė.
- M-m-m ee, berniuk, nagi tu (e2-e4), - šiaip ne taip išmekeno, žmonos tono sukrėstas, Baltasis Karalius.
- Judu tokie apgailėtinai nuspėjami ir šabloniški, - stebėdama juodųjų manevrus (e7-e5) suniurnėjo Baltoji Valdovė. - Jokio polėkio, fantazijos, meniškumo...
- Tai juk klasikinis Evanso gam... - pačiu laiku savo pasipiktinusį toną nugesino Baltasis Karalius.
- Girdėjai, balvone? - kreipėsi į Karaliaus Žirgą Valdovė, - Evanco gambitas, tai judink subinę.
- Nnne-nn-nenoriu. O jeigu mane ten nukirs? O jeigu asteroidas nukris. Ir išviso, mes - Šachmatai, mes turim teises, mes ne kokie žmonės, kuriems gali įsakinėti seimas ir tiesioji žarna. Mes v.. va-va-vai!.. - žvygtelėjo Žirgas, pakeltas į orą sunkaus Karaliaus Bokšto bato. - Puf, - atsiduso pasiekęs žemę (Žg1-f3) ir ėmė baugiai dairytis, kartkartėm sviesdamas įsiučio kupiną žvilgsnį Valdovėn, kai manydavo, kad ši nepastebi.
Juodieji negaišo laiko subtiliems manevrams (Žb8-c6).
- Dabar tu, - šnipštelėjo Baltasis Karalius balsu, kuriame jau vaidenosi pasitikėjimas savimi (Rf1-c4).
- Keista, maniau savo meilužę labiau saugosi, - vyptelėjo Baltoji Valdovė.
- Aš ištikimas tau! - net apsiputojo Karalius.
- Ak, vadinas tau visai nerūpi?
- Kas? - įtarumas tiesiog koncentravosi baltoje Karaliaus auroje.
- Tas, - mostelėjo Valdovė į kampą, kur Baltąjį Karaliaus Rikį glamžė ką tik iš niekur atsiradęs Juodųjų Karaliaus Rikis (Rf8-c5).
Baltasis Karalius apsiputojo vėl.
Suvaldęs emocijas, nutarė pademonstruoti galią (b2-b4).
Įvertinęs galios demonstraciją, Juodasis Rikis ėmė glamžyti Baltojo Karaliaus meilutę iš kito šono (Rc5:b4).
- Jau pasilinksminai? - šaltai pasidomėjo Valdovė.
- Hm, apgalvota auka, - stengdamasis nepastebėti prunkštimo, žiaugtelėjo Karalius.
Tačiau pamatęs, kaip Juodasis Rikis įkišo liežuvį Baltajam Rikiui ausin, Baltasis Karalius vėl nesusivaldė (c2-c3).
Ir apsiputojo (po kojomis jau formavosi keistų išskyrų klanas).
Keista, tačiau pavartęs akim, Juodasis Rikis movė tolyn (Rb4-a5).
- O tu pasirodo dar ne toks beviltiškas.
Tai buvo panašu į komplimentą, todėl Baltasis Karalius pabandė susigėsti.
Baltoji Valdovė pabandė suvaidinti patikėjusi.
Karalius pabandė pavaizduoti atsiprašymą.
- Ką veiksim šiąnakt? - susidomėjo Valdovė.
Karalius atsakė (0--0). Valdovė tik gūžtelėjo pečiais ir abejingai pažiūrėjo, kaip nelaimingas Juodasis Karaliaus Žirgas nusliūkino pirmyn (Žg8-f6).
Nulindęs gilyn į kampą, Baltasis Karalius nutarė imtis agresijos.
- Žudykit tuos padlas, pajuodusius nuo kaminų valymo močkrušius!!!(d2-d4) - žviegė jis, nepastebėdamas, kad ima užlieti seilėmis naują laukelį. Bokštas pažvairavo į savo namus, atsiduso ir susitaikė su ilga tvarkymosi orgija. Kaip visuomet.
Juodajam Karaliui ir šiaip skaudėjo galvą, todėl visas batalijas jis nutarė baigti greitai ir neskausmingai(e5:d4).
O Baltasis Karalius tuo tarpu šėlo (Rc1-a3).
- Klausyk, pupuliuk, gal leisi ir man pasilinksmint? - koketiškai mirkčiojo Baltoji Valdovė.
- Ne dabar, moterie, dabar vyksta painūs, logiški apmąstymai, kurie tavo menkam proteliui - kaip žirniai begemotui.
- Ir ką tai turėtų reikšti?
- Aš strategijos dievas!
- Aš verta dvylikos tokių kaip tu.
- Kvaila boba, aš be taškų, o 12 dalinti iš 0 bus.. - čia Karalius užsikirto ir suskersakiavo į žmoną.
Ir apsiputojo.
- Aha, tu tikras proto gigantas pas mus. Bokšte, duok jam nosinę.
Bokštas atsisveikino su dailiai siuvinėta, XIX a. rankų darbo skraiste (negailėkit Bokšto, jis įpratęs).
Tuo tarpu pagiringas Juodųjų Karalius po ilgų svarstymų priėmė sprendimą, jog analginas nepadės. Taip pat nusprendė, jog jei pakankamai ilgai ignoruos jam nepatinkančius priešo kareivius, šie paprasčiausiai išnyks. Vardan šventos ramybės nutarė parodyti, iš ko jis duoną valgo (d7-d6).
Tuo tarpu baltųjų stovykloje:
- Impotentas, visiškas nulis lovoje, visiški du nuliai taktikoje, visiški trys...
- Turi ausų kištukus? - bakstelėjo Bokštui alkūne Karalius.
- Prašom Jūsų Didenybe (taip, Bokštas buvo dar ir subinlaižys)
Susitvarkęs su šeimyniniu konfliktu, Baltųjų Karalius vėl stojo kovon (e4-e5). Tiksliau pasiuntė pėstininką žudytis.
Į unitazą vemiančiam Juodųjų Karaliui buvo vis vien (d6:e5).
Neišlaikiusi vyro ignoro, Baltoji Valdovė pati ėmėsi encentyvos (Vd1 - b3), lyg netyčia atsidurdama tiesiai už Baltojo Karaliaus Rikio, lyg netyčia ištraukdama paslėptą stiletą ir lyg netyčia...
Per vėlai suvokusi, kad jos vyrelis šiandien herojumi būti nenusiteikęs, atsakomybės ėmėsi Juodoji Valdovė (Vd8-d7)
Praradęs žaidimo kontrolę, Baltasis Karalius putojo vis labiau, kol nebeapsikentęs Bokštas nutarė nepastebimai atsitraukti (Bf1-e1). Karalius pastebėjo. Karalius apsiputojo.
Būdama desperacijoje (ir dėl to, kad slapta miegodavo su Baltuoju Karaliumi), Juodoji Valdovė nėrė į sąlyginai saugų užkampį (arba arčiau savojo chachalio) (Vd7-f5).
- Šunys ir išdavikai, - toliau plyšavo Baltasis Karalius, - aš atiduočiau jūsų kepenis povam, jei turėčiau povus... O jūs - kepenis, - pridėjo po nejaukios pauzės.
Visgi kontrolė buvo sugrąžinta į jo virpančias rankas. Kontrolė jam patarė patraukti savo meilužę toliau nuo pavydžios ir ginkluotos žmonelės (Rc4-b5).
Pamatęs, kad, vaizdžiai tariant, šūdas bus, Juodasis Karalius ėmė burti savo chebrą paskutinei gynybai. Su tikslu gerai išsivemti prieš kapituliuojant(Žf6-d7).
- Kšks, vffaiks, - sušnypštė Baltoji Valdovė ir šeimos stiliumi nusispjovė. Vis dar ignorindama vyrelį, ji nutarė pasimėgauti bent jau prismeigdama Juodąjį Karalių (kuris kažkada iškeitė jos lovą į Juodosios Valdovės Žirgo arklides) (Vb3-d5).
Juodasis Karalius scenarijaus neskaitė, nes tuo metu skaitė preparato \"Apap\" instrukcijas. Todėl už jį galvoti teko kam nors kitam... Kad ir savivalę ir pasiglamžymus mėgstančiam Rikiui (Ra5:c3)
(Kaip ne keista, vemiantis, viduriuojantis ir pagiriojantis juodųjų strategas jau 4 kartus privertė savo karius pralieti priešininkų dažus, o putojantis jo oponentas, neginčijamas genijus ir didysis 0 - anei karto)
Todėl gavęs progą ilgai nedvejojo (Žb1:c3).
- Na ką, pisuokli, prisižaidei, prisiglamžei?! - netvėrė savam kaily inteligentiškasis baltųjų karo genijus.
Tą akimirką suvokęs, kad viską galima palikti Savieigai, Juodasis Karalius palinkėjo šiai ledi sėkmės ir nuėjo pachmielo. Juodieji nuėjo kas sau (d4:c3).
- Dabar tu, - grėsmingai pareiškė Baltasis Karalius.
- Ką? Kodėl? Šiandien jau ėjau, ką aš tokio padariau??? - sumekeno likęs Baltasis Žirgas.
- Tylėk avine, turi specialią užduotį. Tau reikia... (čia garsas prislopsta, idant išlaikyti intrigą iki pabaigos), o kai vaizdas atsiranda, išsišiepęs ir juodais dažais suteptas Baltojo Arklio snukis jau sukinėjasi apie Juodąją Valdovę ir kažką nerišliai burbuliuoja(Žf3-e5).
Pasijutęs lyg paskutinis Romos cezaris, Juodasis Karalius duoda paskutinį įsakymą ir pasislepia už savo kuinų, kuriuos optimizmo pagautas kartais dar pavadindavo Žirgais (Žc6-e7).
- Dabar, pusgalvi! - sužviegia ir apsiputoja Baltasis Karalius.
- O, o j-jeigu... - vėl savo asiliškai ilgaausišką natūrą prisimena neabejotinos kraujomaišos vaisius - Baltasis Žirgas, tada mikliai apsidairo ir pamatęs, jog tiek viena, tiek kita Karalienė ruošiasi šiandien vakarienei paskanauti arklienos dešrų, neria pirmyn, už savęs palikęs nuostabos kupinus žvilgsnius ir didelę kaip pasaulis krūvą. Šūdo ir bakterijų (Že5:d7).
Baltoji Valdovė per vėlai pastebi atsidūrusi vienoje linijoje su dantis šiepiančia Juodąja ir tespėja ištarti paskutinius du... žodžius, kuriuos po daugelio metų prisimins Baltasis Karalius ir lieps iškalti ant jos dėžutės. Jie skambėjo maždaug taip:
- KKŠSSS VFFAIKS!!!
(Vf5:d5)
Šikdamas, žvengdamas ir iš baimės skleisdamas visokiausią įmanomą bjaurastį, lentoje ir toliau siautėjo Baltasis Žirgas (Žd7-f6++).
Sutrikdytas tokio dvigubo dėmesio (ir kažko, kas vis dar šliaužiojo jo skrandyje) Juodasis Karalius suskubo nešdintis kur toliau, savo langelyje palikdamas ko ne tiek pat neatpažintų objektų, kaip ir panikuojantis Baltasis Žirgas (Ke8-f8).
Kraujo troškimo apimtas Baltasis Valdovės Rikis puolė skersti kas pasitaikė pakeliui, aršiai braudamasis pas Juodąjį Karalių (Ra3:e7X)
***
Juodasis Karalius vikriai nušoko nuo lentos ir nusliūkino aplink, kur iš savo Bokšto laukelio išplaukti vis bandė Baltasis.
- SVffknuuuu-pči (ar kažkaip panašiai), - pasakė Juodasis.
- Tau atleidžiama, - išspinduliavo kilnumą Baltasis.
- Negražu taip, - paraeiškė Juodasis, - turiu omeny tavo Valdovę.
- Galėjai pasiduot, - atrėmė Baltasis.
- Ai, vėliavą buvau pametęs. Pastatysi man alaus?
- Aha, o girdėjai apie... ee... kaip ten jį svolačių, ai vat. Ar girdėjai apie Gyvenimą?
- Ar tą kvailą kompiuterinę strategiją? Nemanau, kad man patiktų. Per daug ribota, nuspėjama ir lengva. - suniekino Juodasis. - Kur dabar žmoną gausi?
- Mmm, ei, brangute! - šūktelėjo praeinančiai pieškutei Baltasis Karalius, - kuo tu vardu?
- Jos Didenybės Karaliaus, Amžiną Atilsį, žmonos, Baltosios Valdovės Bokšto pėstininkas (atsakė hermafroditiškoji figūra).
- Tikrai? Kaip žavu, - išspinduliavo labiausiai kerinčią (maždaug kaip šiltine sergančios pandos) savo šypseną Baltasis Karalius, - ar nenorėtum su manim pasivaikščioti iki aštuntosios gulstinės?..
Nekrologai
Giliausia užuojauta visiems kritusiems kovoje:
4 Baltiesiems pėstininkams
Baltajam Valdovės Žirgui
Baltajai Valdovei
1 Juodajam pėstininkui
Juodajam Karaliaus Rikiui
Abiems Juodiesiems Žirgams
Speciali užuojauta Baltajam Karaliaus Žirgui, kuris partijos pabaigoje, besiblaškydamas ir iš baimės per visas kūno angas leisdamas įvairius skysčius, jau po mūšio, pastipo dėl dehidratacijos ir fizinio bei psichinio išsekimo.
R.I.P.
---------------------------------------------------
Papildoma informacija
V. Šteinicas - H. Pichalis
Viena, 1862 m.
1. e2-e4; e7-e5
2. Žg1-f3; Žb8-c6
3. Rf1-c4; Rf8-c5
4. b2-b4; Rc5:b4
5. c2-c3; Rb4-a5
6. 0--0; Žg8-f6
7. d2-d4; e5-d4
8. Rc1-a3; d7-d6
9. e4-e5; d6:e5
10. Vd1-b3; Vd8-d7
11. Bf1-e1; Vd7-f5
12. Rc4-b5; Žf6-d7
13. Vb3-d5; Ra5:c3
14. Žb1:c3; d4:c3
15. Žf3:e5; Žc6-e7
16. Že5:d7; Vf5:d5
17.Žd7-f6++; Ke8-f8
18. Ra3:e7X
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2010-08-07 10:55:33
šmaikštus kūrinys
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-08-01 00:03:59
Idėja su šachmatais nebenauja. Kadaise "Zenito" serijoje buvo išleista knyga "Šachmatų miesto kavadratai" ar dar kažkaip panašiai pavadinta.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 23:32:35
Neturėjau skaitydamas po ranka šachmatų lentos, tačiau kūrinys, jei išmetus keletą vulgarybių būtų įdomus. O jei dar lenta po raka...