Dar tebeaidint sieloj vyturių giesmėms,
Girdėtis ima lėkštas kranklio balsas.
Dangaus erdvė - galingiems ir jauniems,
Nes jų troškimai juk nebūna skalsūs.
Jei leidai buičiai nudraskyt sparnus,
Ant dulkių lieka įrašytas kelias.
Jis vienkartinis, tragiškai trapus -
Dar eiti nebaigei, bet žiū - jau žolės želia
Iš atminties akiduobių tuščių,
Prie to akmens, kuris kažkam paminklas,
Ant savitikslių nuodėmių, kančių,
Nes jos tave tarytum molį minkė,
Bet, neatradus formų tobulų,
Gamta svajonę užglaudžia tarp raukšlių.
Dangus - ne tau.Kranki- na ir tegul,
Nors ką tik giesmę vyturio pats traukei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-04-14 22:11:55
įdomus, skatinantis pamąstyti
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-13 19:59:55
Paskutinis posmelis labai patiko
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-04-13 19:19:12
toks romantiškai maironiškas, kad visi jaunieji ir modernieji taip mokėtų rašyti....
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-13 18:32:38
Puikus. Labai patiko pasirinkti įvaizdžiai. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-13 18:06:03
Ir aš kaip tik esu gerbėjas to senojo braižo. Naujojo apskritai nemėgstu. Todėl man visai nekeista, kad patiko. Liux.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-13 17:48:58
Senojo braižo eilius. Keista, bet patiko. Labai patiko.