Išretėjo skverelis pavasarį,
Vyrai darė skverelyje tvarką.
Verkė medžiai tyliai, be ašarų,
Pjūklai raižė jų kūnus kaip nervą.
Bet ne viską, ne viską išpjovė,
Dar paliko ir medžių, ir krūmų.
Dar ras šaką paukšteliai nakvoti.
Bus žmonėms ir vėsos, ir jaukumo.
Dar ir man liko medis šakotas
Užsiglaust nuo gyvenimo vėjų...
Išretėjo skverelis pavasarį,
Išretėjo... O gal prašviesėjo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-04-13 19:20:27
Tinka, ypatingai prieš ,,Darom \". Šaunuolė
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-13 18:33:55
Ir tokios poezijos reikia. :) Šaunuolė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-13 18:08:13
Jaučiu, kad būtent toks užmanymas ir yra. Todėl tai jaudina.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-13 17:37:44
ne mano, ne mano. nieko prikaustancio, nieko artimo...
nors galima žvelgti metaforiškai. jei medis būtų, pavyzdžiui... žmogus? gal tada atgytų ir eilius, nežinau, koks autorės sumanymas...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 17:02:39
Išretėjo, o gal pašviesėjo, labai buitiška, viskas taip nuobodžiai aišku.Atleiskite, bet nauja nieko.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 16:17:38
...tarsi, bundanti atjauta...tarsi, suvokimas realybės iki gerėjimo...
o mane visada jaudina ūksmingos didelių medžių pavėsinės, tarsi buvau jų globoje kadaise.
patiko (be pakutinio sakinio)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 16:02:52
langvas pjūvis pjūklu
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-13 15:59:00
labai panašiai rašote kaip \"styga paskenduolė\"