Išretėjo skverelis pavasarį,
Vyrai darė skverelyje tvarką.
Verkė medžiai tyliai, be ašarų,
Pjūklai raižė jų kūnus kaip nervą.

Bet ne viską, ne viską išpjovė,
Dar paliko ir medžių, ir krūmų.
Dar ras šaką paukšteliai nakvoti.
Bus žmonėms ir vėsos, ir jaukumo.

Dar ir man liko medis šakotas
Užsiglaust nuo gyvenimo vėjų...
Išretėjo skverelis pavasarį,
Išretėjo... O gal prašviesėjo?