Santrauka:
Neteiktinos kalbos formos - stiliaus dalis.
Per tave išmatuoju žingsniais
laiko tekėjimą
Saują saulės pasiimu, kelyje
Kad būtų ką graužti
Ji – nusirpusi ligi skaudėjimo –
putino uoga.
Nešasi žvirblis snape ir paskristi
Negali.
Ką berašyčiau, tau visad nebus
pakankamai.
Alkanos rankos pilnos žvėrio
godumo.
Saulėje blykčioja mano sparnai
nudeginti,
Gintaro kojos neša gaivinantį
tolį.
Jei Botičelis matytų šiandienos
dangų,
Gal net Italijos saulės nepasigestų.
Mėlynas mėlynas visas, net kojas
pakerta,
Pilnas lengvų debesų lyg širdies
tvaksėjimo.
Nebekartoju, lūpos kartoti
pavargo.
Žemėje saulę geriu –
Putino uogas lūpomis varvinu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-13 21:45:00
suvarvėjo... nektaras sielai ,imu :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-13 20:07:43
jei ydomu kuris, puikus (su kuriuo šio nėr ką lyginti.), nors ir su trūkumu, bet puikus:
pavadinimas : tilto
autorius: anamcara
Kategorija: Jausmai » Lyrika Komentarai: 6 Paskelbta: 2010-03-24
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-13 19:49:51
juokinga teksto dalis:
(citata): Ką berašyčiau, tau visad nebus
pakankamai.
Alkanos rankos pilnos žvėrio
godumo.--(citatos pabaiga)
____________
rankos žmoguje (gestikuliacija jų) simbolizuoja jausmus (kitaip jos negali būti alkanos), ir čia pat gretinimas su žvėrimi. bet godus tai tik žmogus, iš visų gyvybės formų žemėje, žvėrys ima tiek kiek jiems būtina ir ne daugiau. (tik žmogus konservuoja konservus, iš visų esamų gyvybės formų žemėje.)
na ir žvėrys neturi rankų. tai gi, juokingas gretinimas žmogaus jausmų su žvėries saiku.
žinoma, visumoje, man tas literatūrinis jūsų tekstas, pavadinimu „Rytmety“, kurį publikuojate šiandien, tai jau labai ne koks. O palyginus su tuo, jūsų tekstu, kuris labai patiko, (tą dieną jis man atrodė vienas iš tos dienos svetainėje geriausių tekstų, komentavau jį) tai nėr ką ir lyginti.
P. S.
ir toksai nedidelis pastebėjimas – gal ne žodeliu žvėrio, turėjote išsireikšti, plėtodama savo tekstuką, o žodžiu /žvėries/, arba žvėriško. (čia taip jau „alkana“ lietuvių kalba, kad /žvėrio/, toks žodelis, pagal jos taisykles,
tos kalbos netenkina. Arba žvėries, arba žvėriško.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-13 19:01:10
Man labai patiko jūsų kūrinys. Tas įvaizdis, kur minite putino uogas neblogai griebė už širdies. Ji pakilo ir tvaksėjo, kol skaičiau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-13 18:23:15
Tikrai eilėraštis pilnas to širdies tvaksėjimo, tai galima jausti. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-13 16:58:24
Imponuoja Tavo saikingumas - pasieki minties n-tuosius sluoksnius, bet nei skęsti, nei leidi nuskęsti.Šaunuolė.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2010-04-13 15:56:47
Labai patiko.Artimas šiandienos mano jausmui.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 11:22:48
Patraukliai švelnus kalbėjimas apie pamatinius gyvenimo momentus... man labai patiko ir taip lengvai persiskaitė, tiesiog \"persidainavo\"... :)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-04-13 10:55:53
Užkabinantis. Įdomiai ir gražiai išreikštos mintys.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 10:37:31
Kalbančio žmogaus jautra.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-13 10:33:46
\"Nebekartoju, lūpos kartoti
pavargo.
Žemėje saulę geriu –
Putino uogas lūpomis varvinu\"- :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-13 09:21:06
...jausmingas...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-13 08:37:57
Puikus darbas, o ypač tas posmelis su Botičeliu:)