Uždegiau žvakę Velykų,
Švęstu vandeniu
Suolą kertinį nuploviau.
Ir žaismingoj margučių pintinėn
Sukaišiojau berlynais*
Savo godas.
Rymojau. Vaškas tirpo upėm,
Bangavo viduriu stalo.
Užsnūdau.
Nemačiau kada Kristus
Iš kapo Dangun nukeliavo.
Išaušus skambėj \"Aleliuja\",
Ir vynas prie lūpų garavo.
Ant stalo aš įžvelgiau burtą
Tolesnio gyvenimo savo.
Berlynai*-visžaliai augalai. Dzūkijoj juos
pina į Velykinius vainikus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-04-29 18:37:15
Ačiū skaičiusiems ir komentavusiems
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-11 22:53:40
Man kažkaip kaimu dvelkia. Gal prisiminimai... O eilius labai vykęs, ypač tas antras posmelis.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-04-11 21:26:36
Jausmingas kūrinys ir pilnas tikėjimo gausus. Viskas čia ganėtinai pasisekę. Gal tik dvi eilutės suskambo šiek tiek nelabai logiškai: //Rymojau. Vaškas tirpo upėm,
Bangavo viduriu stalo//. Gal vaškas tirpo srovelėm. Man upė asocijuojasi su gausia tėkme, tarsi trūkus vandentiekio vamzdžiui.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-11 20:28:54
VElykos.
Po taško paliekamas tarpas.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-11 19:03:06
Tikrai per daug atskleista skaitytojui.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-11 17:56:13
žodžiu buvo gilumų ir erdvės tekste, jis labai literatūriškas, bet paskui lėkštą primityvų padarėte tekstą ir tiek. Be jokios beribės erdvės.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-11 17:54:40
iki žodžio Ūžsnūdau, įskaitant ir tą žodį, puikus kaip išbaigtas. (labai.)
tolimesniu tekstu viskas sugadinta.