Uždegiau žvakę Velykų,
Švęstu vandeniu
Suolą kertinį nuploviau.

Ir žaismingoj margučių pintinėn
Sukaišiojau berlynais*
Savo godas.

Rymojau. Vaškas tirpo upėm,
Bangavo viduriu stalo.

Užsnūdau.

Nemačiau kada Kristus
Iš kapo Dangun nukeliavo.

Išaušus skambėj \"Aleliuja\",
Ir vynas prie lūpų garavo.

Ant stalo aš įžvelgiau burtą
Tolesnio gyvenimo savo.
      
                        Berlynai*-visžaliai augalai. Dzūkijoj juos
                                       pina į Velykinius vainikus.