***

Aš kaip paukštis, sparnais sulūžusiais...
Be atgailos, be vilties, be kitų.
Aš tik vienas girdžiu tavo ūžesį,
Kai naktį, į šaltį, sudegusiom kojom brendu.

Neišeik. dar pabūk su manim.
Dar pabūk... Juk žinai - neilgai.
Jau pasaulis nedegs ta ugnim,
Kai išėjus tavęs nebeliks šalimais.

Mano saulė, pavasaris, obelys... -TU.
Žvaigždės nakties, žiema šilumos.
Gražiausia gėlė, žiedu baltu,
Mano saulė, pavasaris, obelys... -TU.
Setting

2010-04-10 09:42:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-04-10 16:10:44

Tikrai, labai jau tradicinis. Kad daugiau sudomintų skaitytoją, reikėtų kažko savitesnio.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-04-10 13:30:16

Tradicinė meilės lyrika. Laimingas tas, kuriam skirtos šios eilės.

Anonimas

Sukurta: 2010-04-10 10:50:02

labai įspūdingas \"TU\" sudievinimas... neatsilaikytų daugelis ir pasiliktų...

Vartotojas (-a): Setting

Sukurta: 2010-04-10 09:44:22

Žvaigždės nakties, žiema* šilumos.