mano manymu - čia jau yra kūrinys,ir išjaustas,gan skaudžiai,gal šiek tiek skausmas prislėptas,kodėl? - autorei geriau žinot,nes netekties pabaigoje nesijaučia.kartais nežaidžiame atvirais jausmas, o išsiliet norime.pažadai kartais dar nėra viskas ,jie ir lieka pažadais, o mes liekame tik galbūt gyvenime...

Malonus dėmesys:)

čia ne kūrinys mano nuomone, (gal dienoraštinis įrašas, bet prasmingas tik asmeniškai tam žmogui.) o jums Meškiene patiko, jūs įsimėgstamiausinote, argi aš jums liepiu jį ištrinti, nes jis mano nuomone neatspindi literatūrinio žanro. Dienoraštuks, prie viso to nebūčiau pagalvojusi, kad čia mirė, sprendžiant iš paskutinio posmiuko. galvojau kad į Ameriką išvažiavą herojus, kaip kokiam senam lietuvių spiektalkyj... (rankenėlės sukinėti, ir nežinoti, naktį atsibusti, ir pajusti tik kad ranka ore rankenėlę sukinėja, in vienų in kitų pusių, a nū ka aida atgal Lietuvon. o literatūriška, puikiai, o čia gal dienoraštinis tekstas,asmeniškai brangus, tai guldyt jį stalčiun.) O jums Meškiene literatūriškas, prasmingas tai jūs jį savaip pavertinite. Man Gedučio patiko, gal jis dauždamas tą kiaušinį džiaugiasi, vaikystėje daug badavo...

...skaudus ir nuoširdus...man labai patiko, ypač iki: Kodėl išėjai?

Niekas neverčia lįsti į žmogaus asmeninį gyvenimą. Jeigu skaitytojui nepriimtinas kūrinys, tai jis jo net neskaito. Bet kam dar labiau skaudinti?

Skausmas ir ilgesys eiliuke. Sunku prarasti artimą ir mylimą...Prie ko čia kišama grožinė literatūra?Žmogus savo skausmą išlieja. Patiko eilius, suvirpino. Imu.

vesada Parašė komentarų: 27 2010-04-10 08:52:02
Kvinta, tu taip kalbi apie žmogaus mirtį? Tai kunigėlis būtų meleidęs numirti ir liepęs laikytis per jungtuves duotų pažadų?
Ačiū už apsilankymą. Palinkėsiu ir tau to skausmo, gal pajusi, kas yra gyvenimas.

veseda, nesureikšmink čia savo brangių žmonių mirties, visi turi brangius žmones ir mirtis. Tai neturi žlugdyti dabar tu su savo brangumais – literatūros visumoje. pagalvok, jei Brazauskui ar Paulauskui brangi jo šeima, ir jis pastato jiems brangų namą, iš mokesčių mokėtojų pinigų, kurie skirti valstybei o ne asmeniniai gerovei, tai nepatenkinta esi? ar kaip, juk jie myli savo artimus, o gal dar ir sunkiai sergančius, - prysmertį.

tai gi, jūs esate dabar yžuli, reikalaudama manęs kaip skaitytojo lysti į jūsų asmeninį gyvenimą. Žmonės gimsta žmonės miršta, aš kalbėjau apie tamstos literatūrinį tekstą, kaip apie eilėraštį. nuomonė ta pati.
dar ir spekuliuojate čia savo kažkokiomis mirtimis. (žinot kaip būna, paskambina ir sako, tiek tiek pinigėlių, jūsų artimas papuolė į bėdą, ir žmogus atiduoda tuos pinigėlius, o artimas sugrįžęs iš kinoteatro pečiais trauko. o gal taip sugraudint tik norit. Veseda, visi kas gimė miršta, kalbu apie jūsų tekstą kaip apie literatūrinį ir jo turinį.
nuomonė ne kategoriška, o tik vieno iš skaitytojų.
iš jūsų pusės yra labai neetiška versti skaitytoją domėtis jūsų asmeniniu gyvenimu. Jis jį turi savo.

Kvinta, tu taip kalbi apie žmogaus mirtį? Tai kunigėlis būtų meleidęs numirti ir liepęs laikytis per jungtuves duotų pažadų?
Ačiū už apsilankymą. Palinkėsiu ir tau to skausmo, gal pajusi, kas yra gyvenimas.

tai tikriausiai be šliūbo, ne dievo akivaizdoje, o tai kunigėlis būtų parodęs, kaip žodžio reik laikytis... (juokauju, šiaip tai negi jūs nematote, kad tas tekstas ne grožinis literatūrinis tekstas, jis tuščias. Eilėraščio - kaip tokio grožinės literatūros žanro suprastinimas, dar sakau išniekinimas. nu šlamštas jei tai kūrinys.)