Iš nakties žingsniu sunkiu
Pas mane ateina brolis.
Jį prie stalo tyloj sodinu,
O jis klausia, kaip tėvas gyvena,
Ir ką motina triūsia per dieną,
Ar suspėjom pasėti rugius...
Ak, kaip maža šviesos šios nakties kambary...
Ir jo veidą juoda skraistė dengia.
Duokit, duokit šviesos – sušunku,
Bet jis pakyla nuo stalo
Ir į naktį be garso išeina.
-----------------------------------------------------
O kai rytas išaušta, randu dovanų –
Tylią ašarą degant ant skruosto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-09 20:48:57
Labai labai gerai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-09 13:51:51
Jautru...Suvirpino...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-09 13:29:47
Be galo jautri lyrika, suvirpino pritilusias širdies stygas. Ačiū.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-09 07:17:07
literatūriška. Tekstas grožinis; poezija – lyrika.
pabaiga (dvi eilutės) ir pavadinimas, visą reikalą – kūrinį gadina. visumoje, be pabaigos tos po brūkšnio, ir be pavadinimo, labai geras tekstas. tikrai.
vieno iš skaitytojų nuomonė, apie šį jūsų tekstą. (jis toksai neblogas tekstas, kad labai nustebsiu, ar bus geresnių šią savaitę. tik be tos ale ašaros – dovanos.) pavadinimas tekstą susiaurina labai, atsisakyčiau. nors gali ir būti.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-09 06:27:05
jautriai...
tada taip norisi savus apkabinti.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-09 04:40:03
\"Ak, kaip maža šviesos šios nakties kambary\" - jautrus noras pažinti nesutiktą, bet savą ir mylimą