Iš nakties žingsniu sunkiu
Pas mane ateina brolis.
Jį prie stalo tyloj sodinu,
O jis klausia, kaip tėvas gyvena,
Ir ką motina triūsia per dieną,
Ar suspėjom pasėti rugius...
Ak, kaip maža šviesos šios nakties kambary...
Ir jo veidą juoda skraistė dengia.
Duokit, duokit šviesos – sušunku,
Bet jis pakyla nuo stalo
Ir į naktį be garso išeina.
-----------------------------------------------------
O kai rytas išaušta, randu dovanų –
Tylią ašarą degant ant skruosto...