Dar niekad nebuvau prie lovio:
Nebenorėjau jovale paskęst
Ir tikro žemiškojo grožio
Iškeist į aukso grandines.
Tegul pavydi karalienės,
Tituluočiausi padarai -
Esi laimingas, nes kasdieną
Rasotom pievomis braidai.
O kai tarp pirštų žyra smėlis,
Pakvimpa molis delnuose,
Į širdį vien palaima liejas -
Kūrėjas stovi jau šalia.
Skrajoji mintimis po dangų,
Už debesėlių kliūdama.
Pasaulį artimą ir brangų
Nešiesi su savim drauge
Kapsė
2010-04-08 16:42:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-09 18:19:17
Arčiau žemės, arčiau Kūrėjo; per žemišką grožį į gėrį, į džiaugsmą... ramybę. Pradžia tokia tiesiai šviesiai, bet teisingai:) Ritmingai.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-04-09 11:28:33
taip ir gyvenammmmmmm...su vidine ramybe...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-08 20:28:58
Mokat džiaugtis gyvenimu :-)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-08 18:56:08
šekspyriškai :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-08 18:49:09
beveik pagavot laimės paukštę :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-08 17:50:29
Gražiai;