Dar niekad nebuvau prie lovio:
Nebenorėjau jovale paskęst
Ir tikro žemiškojo grožio
Iškeist į aukso grandines.

Tegul pavydi karalienės,
Tituluočiausi padarai -
Esi laimingas, nes kasdieną
Rasotom pievomis braidai.

O kai tarp pirštų žyra smėlis,
Pakvimpa molis delnuose,
Į širdį vien palaima liejas -
Kūrėjas stovi jau šalia.

Skrajoji mintimis po dangų,
Už debesėlių kliūdama.
Pasaulį artimą ir brangų
Nešiesi su savim drauge