Prakalbinti lietumi
nusiprausiau lietaus vandeniu
surinkau medžio kraują
taurė sklidina pavasario jaudulio
rūkuose išsitaršiusi laiko delčia
lengvas prietemų apklotas
nusidriekia į viltį
gyventi
kalbėjai akimis
žodžiai paskendo
o gal uždengė laiko tyla
kaustanti baimė
nežinojime
rytoj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-09 10:06:17
Praskaidrėjimo akimirka tokioje laiko tyloje. Gera skaityti; gaivinančiai gražios mintys nuramina.
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-04-09 00:36:29
gražu...mažytė ramybės oazė,jos taip trūksta ....
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-08 19:02:10
Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-08 17:51:36
Laiko tyla :) Patiko.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-04-08 17:09:50
Pabūsiu tyliai,kad neišgirstų rytojus.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-08 15:27:08
gilios,subtilios mintys-gražu\'..nusidriekė į viltį gyventi\\...