Prakalbinti lietumi
nusiprausiau lietaus vandeniu
surinkau medžio kraują
taurė sklidina pavasario jaudulio
rūkuose išsitaršiusi laiko delčia
lengvas prietemų apklotas
nusidriekia į viltį
gyventi
kalbėjai akimis
žodžiai paskendo
o gal uždengė laiko tyla
kaustanti baimė
nežinojime
rytoj