Matau pro užvertas duris.
Skrendu per mus skiriančią erdvę,
Nes ilgesio burtai, dukryt,
Nulieja iš motinos gervę.
Rypuoju ties langu tavu,
Nes noriu, kad skrydžiui pabustum,
Nes man ištisai neramu,
Kodėl nelankai seną gūžtą.
Žmonių margaspalvėj minioj
Praslys pro akis rūbas pilkas.
Skęsti savo ašaroj? Tuoj
Pavirsiu vaivorykštės tiltu...
Aš savo poste kaip karys,
Pamiršusi atilsio miegą.
Budžiu, nes mane tu turi,
Nors kraujas rytojun pabėga...
Prikrausiu ne kraičio skrynias,
Tik leisiu pajust meilės burtus,
Kad tu, atsiminus mane,
Saviesiems vaikams laimę kurtum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-04-08 10:56:04
Patiko...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-07 20:10:58
Labai patiko. Imu.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-07 18:14:10
Gilu, jautru, žmogiška, gražu.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-07 16:48:02
Pažįstamas ilgesys.Ramus-neramus laukimas.Ak...Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 15:56:17
Mmm...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-04-07 15:50:53
Labai švelnus ,apjuostas ilgesio gijomis.Tiek meilės,kad Ja išsitapetuosiu kambario sienas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 15:39:33
...kokiu gražiu žodžiu įvertinti tą Motinos jausmą, tą puikų Kūrinį? Sudrėko akys beskaitant. Ačiū...