Jonas Kuoka-Žaliasis - vadovaujantis organizmas, užgimęs trūnėsiuose - galutinai susiformavo prie jo prisiuvus antpečius. Iki tol buvo panašus į glitėsių pliurzę ir pasižymėjo tuo, jog, neturėdamas stuburo, greitai ir be vargo keisdavo formą. Vėliau, savo istorinėse kalbose, Kuoka-Žaliasis su įniršiu plakė žodį \"snarglys\" - tiksliau neigiamą jo reikšmę įrodinėdamas, kad tikroji šio žodžio prasmė toli gražu ne tokia peiktina. Kolegų ir pavaldinių pagarbą pelnė visiškai reabilitavęs apie tuziną lietuviškų keiksmažodžių. Ir rytą ir vakarą šveitė savo aulinius batus nagrinėdamas \"snarglio\" kilmę bei vertę, o vakarop, baigęs sunkų vadovavimą nuskendusiam valčių laivynui, atsargiai susilankstydavo ir krisdavo į dėžutę su naftalinu. \"Snarglys\", - girdėdavosi iš dėžutės silpstantis, mieguistas jo balsas, - \"artėja kaip cunamis. Greitai įsilies į visus plyšius ir užkaborius ir neliks nė vienos tuščios ertmės, kurios jis nebūtų užpildęs. Mums priklauso ateitis. Tąsumas - štai kas išgelbės pasaulį\".
meška
2010-04-07 14:59:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 23:07:24
Na, liux tekstas.
Vartotojas (-a): meška
Sukurta: 2010-04-09 08:21:42
Dėkingas ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-08 19:50:30
Atleisk, Meškute, kad nepagavau minties. Dabar viskas atrodo žymiai geriau :)
Vartotojas (-a): meška
Sukurta: 2010-04-08 16:05:52
Man nesvarbu.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-08 15:53:40
o man gražus pirmas sakinys, toliau kaip portrete nei satyros, nei šaržo su cinkeliu neįžvelgiau, greičiau tuščią tą bohemišką kosčiojimą, chronišką neprisidengus burnos.
o pirmas sakinys, (kaip jau minėjau pirmame komentare) kažko gražus. toks literatūriškas, ir dar tie trūnėsiai, taip ir matau kaip kirminai balti trūnėsiuose - kaip skruzdžių lėliukės, tik daug didesni, balti, taip formuojasi, formuojasi, lyg baltos lėliukės. (ant jų žvejoja man atrodo, tarp kitko.) gražus pirmas sakinys. toliau - tuštybė.
Vartotojas (-a): meška
Sukurta: 2010-04-08 15:46:07
Jau minėjau, kad ir taip pasakiau per daug. Neatsispyriau galimybei pratęsti absurdišką satyrinį kūrinį absurdišku satyrišku komentaru. Tačiau jei imsiu atsakinėti ir į tokius klausimus (kam naudinga, kad visur sėdėtų jonai) - nusivažiuosime iki pigaus politikavimo.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-08 15:18:10
labas, Meška. jūs dabar pasakojate:
Tokiu būdu prisiveisė gyvas velnias vadovaujančių ir visiškai identiškų (turint omeny protinį neįgalumą) jonų. --- taip taip taip, bet, vis tik, ogi kaip čia dabar taip gaunasi, t.y.
o kas nustatė tą neįgalumą?
ir kas jiems antpečius prisiuvo? ---- dar viena citatukė, meškūte, meškėne, meška (žinoma, žmogau tokiu slapyvardžiu pasivadinęs, savo literatūrinės miniatiūros autoriau.):
Kada prie Jono prisiuvo antpečius - jis tapo stuburinis ir pakilo į pačią mitybos grandinės viršūnę. --- (citatos pabaiga.)
Vartotojas (-a): meška
Sukurta: 2010-04-08 15:02:50
Labas, Kvinta, lyrinio bestuburio kūrinyje nėra. Yra Jonas, ant kurio niekas nekrauna. Kada prie Jono prisiuvo antpečius - jis tapo stuburinis ir pakilo į pačią mitybos grandinės viršūnę. Dabar vadovauja nuskendusių valčių valdybai ir dauginasi vienaląsčių principu - dalindamasis. Tokiu būdu prisiveisė gyvas velnias vadovaujančių ir visiškai identiškų (turint omeny protinį neįgalumą) jonų. Užtektų eksportui, tik bėda ta, kad užsienyje jų niekam nereikia (o ir veikti jie ten neturėtų ką)... Čia gi turi visas tinkamas sąlygas tarpti, be to - pirminėje vystymosi stadijoje jie labai landūs - patenka į vadovus, seimūnus, ministrus per bet kokį plyšį. O būdų, kaip nuo jų apsiginti - mūsuose niekas nesugalvojo - kadangi apsiginimo nuo jonų būdus ir taisykles kuria tie patys jonai.
Daugiau nebeturiu ką pasakyti. Ir taip pasakiau per daug.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-08 13:59:17
žvelkit paprasčiau - t. y. - kodėl medūza bestuburė?.. - tai gi slėgis vandens, spaudimas, tokiuose gyliuose, kur saulės šviesa nepasiekia net; bet gamta – tobula. (ten dar ne tik gilu, bet ir tamsu, ir medūzos pačios išskirdamos elektros energiją, švyti, šviečia kaip šventosios kokios, tamsoje.
(Žinoma, kol Saulė dega ir Žemę šildo – žemės planetą, tai visur gyvybė gyvena.)
matai, autoriau niku, meška; Jūsų kūrinyje lyrinis herojus \"deda – krauna\" ant kažkokio tai Jono Kuokos– Žaliojo, bet kaip ir be jokio loginio motyvo; tai pažvelgiau filosofiškiau, kas yra bestuburis - į priežastis, esmę - kodėl bestuburis yra bestuburis, (idant pasaulis tobulas, jis ne žmogaus kūrinys) ir matai kas randas, kas randas, kas matos, tai gi gylis, vandens slėgis (masė) spaudimas. Idant viskas turi savo priežastis.
O kur jūs asmeniškai murdotės, tikrai neliečiu to, tai būtų galų gale ne etiška, ir neturiu tokios moralinės teisės, juk.
Vartotojas (-a): meška
Sukurta: 2010-04-08 09:05:00
Džiugu, kolegos, kad randate gelmę bestuburiuose, kurie, nors ir nenardo drauge su medūzomis proto migloj, tačiau tikrai yra matomi bent jau per teliką... Man sunku pamatuoti tos gelmės gilumą - esu silpnas zoologijoje ir veterinarijoje - tačiau jei matuoti bendražmogiškais matais, ji (toji gelmė) nebus gilesnė už unitazą - kuriame, beje, jau dvidešimt metų murdomės ir mes. Kaimyne, nežinau, kokio turinio turi būti kūrinys apie tipinį aukšto rango LT valdžiažmogį. Visai be turinio?
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 20:51:46
Nežinau nežinau. Manes turinys tikrai nesužavėjo, nors parašyta ir vaizdingai.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 15:42:35
...įdomus. Vaizdingai piešiamas tas portretas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-07 15:18:36
Jei bestuburis, tai gilus (toks gilus iki kokių gilumų ne kiekvienam pasinerti - tik medūzoms.) tas herojus.
visumoje, pliurpalas apie nieką parašytas pilstant iš tuščio į kiaurą arogantiško stiliaus kalbėseną su chronišku bohemos kosčiojimu – neprisidengiant burnos.
patiko pirmas sakinys. gražus kažkoksai pirmas sakinys. (bet perskaičiau visą tą kosėjimą.)