Jonas Kuoka-Žaliasis - vadovaujantis organizmas, užgimęs trūnėsiuose - galutinai susiformavo prie jo prisiuvus antpečius. Iki tol buvo panašus į glitėsių pliurzę ir pasižymėjo tuo, jog, neturėdamas stuburo, greitai ir be vargo keisdavo formą. Vėliau, savo istorinėse kalbose, Kuoka-Žaliasis su įniršiu plakė žodį \"snarglys\" - tiksliau neigiamą jo reikšmę įrodinėdamas, kad tikroji šio žodžio prasmė toli gražu ne tokia peiktina. Kolegų ir pavaldinių pagarbą pelnė visiškai reabilitavęs apie tuziną lietuviškų keiksmažodžių. Ir rytą ir vakarą šveitė savo aulinius batus nagrinėdamas \"snarglio\" kilmę bei vertę, o vakarop, baigęs sunkų vadovavimą nuskendusiam valčių laivynui, atsargiai susilankstydavo ir krisdavo į dėžutę su naftalinu. \"Snarglys\", - girdėdavosi iš dėžutės silpstantis, mieguistas jo balsas, - \"artėja kaip cunamis. Greitai įsilies į visus plyšius ir užkaborius ir neliks nė vienos tuščios ertmės, kurios jis nebūtų užpildęs. Mums priklauso ateitis. Tąsumas - štai kas išgelbės pasaulį\".