Pakabinai raides lentynoj
ir paslėpei po sumeluotais pažadais,
jog pasaka tik šiandien pasiklydo
viršeliui perkandus sapnus grubiai.
Sustingo paskutinis kvapo gūsis,
į šaltą lovą pasinėrus per giliai -
tu pamiršai, ką reiškia gūžtis,
kai aušrą išgeria namų langai.
Šiandieną nebijosi tu paslysti,
ant vakar pralietų savo minčių,
kol saulė švies, tu vis sakysi,
kad naktimis čia gyveni...
visai ne tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2010-04-05 20:55:34
Dėkui visiems už komentarus ir kritiką.
Vartotojas (-a): Avoir
Sukurta: 2010-04-05 20:43:34
Vilties įkvėpė tik paskutinysis posmelis, kuriame parodei, jog tavo galvoje kirba gražių metaforų.
Dirbti: su rašyba, simboliais, kūrinio vientisumu, rimu ir ritmu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-05 19:26:48
paslėpiai > paslėpei
Šiandiena > šiandieną
yra labai gražių pasakymų (paslydimas ant minčių, kai aušrą išgeria namų langai...), bet dar reikėtų gryninti. Na, bent jau ne apie vampyrus:-))
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-05 17:00:41
pretenzija į poeziją - bet ne daugiau.
viską atperka : //aušrą išgeria langai// ---- haikiškai brėkšta /rytas - kraujuoja stiklai aušrą be skausmo lyg peršti iš po tamsos akis – akys apsipras ir dienOs šviesą. (kirtis ant o - ką veiks.) Gražus aušros žarų momentas stikluose. Visa kita, tik pretenzija į poeziją.))
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-05 16:31:14
dar vis la vonas, prikelt šiandieną pavasaris bandys :) su šventėm