Pakabinai raides lentynoj
ir paslėpei po sumeluotais pažadais,
jog pasaka tik šiandien pasiklydo
viršeliui perkandus sapnus grubiai.

Sustingo paskutinis kvapo gūsis,
į šaltą lovą pasinėrus per giliai -
tu pamiršai, ką reiškia gūžtis,
kai aušrą išgeria namų langai.

Šiandieną nebijosi tu paslysti,
ant vakar pralietų savo minčių,
kol saulė švies, tu vis sakysi,
kad naktimis čia gyveni...
visai ne tu.