Pirštų galai liesdami
Brailio raštą šifruoja odoj.
Švelnūs drugelio sparnai
Ašarotom akim glamonėja.
Lūpos pravertos godžiai
Kambario tamsą kvėpuoja.
Virpantį kūną palieka
Dvejonė – išdavusi protą.
Dvi širdys vienodu ritmu
Nesvarumo būklėj susilieja.
Rasoti aksominiai žmonės
Aistros gaivale atsiduoda.
Tik mėnuo už lango nebyliai
Be priekaištų stebi spektaklį.
Ir rausvas plyšys horizonte
Vėluojančią atgailą neša.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-06 23:09:19
Puikuma.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-02 22:38:33
Dvejonė-išdavusi protą...Šioj situacijoj kitaip negalima.To nepavadinčiau išdavyste.Jausmai.
Gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-02 16:41:32
Taip, naktelė buvo šėliojimui skirta, bet juk temstant buvo aišku, kad bus ir rytas.Sapnai nemiegant - pavojingas užsiėmimas. O pati situacija nusakyta vaizdingai.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-04-02 16:01:07
Ne nuotykis, o tikriausia tikrovė. Dėl to gerai skamba.