Pavydžiu perlui sandarios jo kriauklės,
Pavydžiu salai tikro vienišumo.
Labai norėčiau pavydėjus liautis,
Bet juodos mintys sieloj sluoksniais gula.
Pavydžiu giminei linksmai praleisto laiko
(Į jokias sueigas manęs seniai nekviečia),
Piktai keiksnoju vegetarą taikų -
Lyg švarų kraują jo išgert norėčiau.
Kaip tikrame pavydo sąvartyne
Tulžis many sukilus urduliuoja.
Bjaurus pasaulis. O gal aš - šlykštynė,
Nes neteisingai apie jį galvoju?
Nuo tos minties atlėgo, palengvėjo
Visi pavydo sugulėti sluoksniai,
Nes atradau, ką aš po jais padėjau -
Dėl visko džiaugtis ir plačiai šypsotis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-04-01 22:03:06
Gana ryškus požiūris, įsimenantis. Ypač - apie perlą, salos vienišumą, pavydo sąvartyną. O "išrišimas" pasirodė per daug paprastas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 22:02:14
...labai įtaigus. Be moralo, o taip lengvai, bet apgalvotai jau - traukant Sielos stalčiukus...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-01 21:37:24
Šaunus eilius. Imu, juk jūs mano favoritė :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-01 19:24:29
Nepavydėkit-šypsokitės,juk šv.Velykos-džiaugsmingas metas.
Gerų švenčių.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-01 16:43:08
:) tikrai ir aš nusišypsojau...sveikos eilės :)...gražių Jums švenčių :)...po pavydo sluoksniais tikra laimė slypi :)