Po žiemos jūra dvelkia šiurpoka vėsa,
pakraščiuos eleksyras link kaulo baltumo,
tarsi neregio akys tylia ramuma
horizonte iškyla žydroji bedugnė.
Tvyro kvapas dangaus, prie ozono skylės
vėjas bando dėliot pasiansą,
tolimiausiam kampe, kur lietus prasidės,
įsidėt naujai sielą norėtųs išplautą.
Bangose iš laivų išmesti talismanai,
pasiklydusi jūra gelmėse juos paslėps,
visumos kuždesy telefono išpiautas signalas,
Turkų maršą užgrojęs, nurims be prasmės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-03 14:35:57
Gerai būtų sielą išsiplauti po žiemos...
Rimtis tvyro...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-01 21:32:39
Kartais poezijoje logikos stoka (jei ją taip pavadinsi, nors aš taip nemanau) tėra vaizdiniai, kurie suteikia fantazijai peno. Ar tai blogai?
Vartotojas (-a): Žilvinas
Sukurta: 2010-04-01 17:28:25
Prie ozono skylės Antarktidoj geriausia vieta smegenims praplauti,o Turkų maršas-Mocarto kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 15:11:48
Prie ozono skylės, tai kas ten ir nunešė Jus, o dar ir telefonas su turkų maršu.Logiškai mastykite.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 15:03:57
...vaizdinga pauzė. Jūros galia joje...