Po žiemos jūra dvelkia šiurpoka vėsa,
pakraščiuos eleksyras link kaulo baltumo,
tarsi neregio akys tylia ramuma
horizonte iškyla žydroji bedugnė.

Tvyro kvapas dangaus, prie ozono skylės
vėjas bando dėliot pasiansą,
tolimiausiam kampe, kur lietus prasidės,
įsidėt naujai sielą norėtųs išplautą.

Bangose iš laivų išmesti talismanai,
pasiklydusi jūra gelmėse juos paslėps,
visumos kuždesy telefono išpiautas signalas,
Turkų maršą užgrojęs, nurims be prasmės.