Santrauka:
Iš vieno sapno
Tūkstantis.
Tik tūkstantis baltų lelijų,
Pražydusių virš dumblino rudens,
Nusėdusio ežero slėny.
Kaip vakar, kaip kadais,
Taip smingant erkės žvilgsniui
Į nugaras išeinančių,
Stuburus be veidų.
Prašyk ko nori.
Šiandien tu gali sau leist prašyt.
Tik netikėki tuo,
Kuris nežiūri į akis.
O šiaip, - diena graži.
Užvert duris.
Išstūmt mintis.
Vyzdžiai tesiplečia
Nuo dozės kiek per didelės.
Padėjęs kalaviją ant peties
Pašventink riteriu
Neblėstančios širdies,
Nebijančiu nei meilės, nei mirties.
Sustok kely link
Kalnan vedančios pilies.
Tiktai neskink
Pakely augančios gėlės.
O šiaip. Tikrai, - diena graži.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-04-01 13:54:26
Pirmas stulpelis - nepakartojamas minčių gražumas... Vėliau (ypač pabaigoje) pasinėrėt į monotonišką rimą, dėl kurio, mano manymu, išslydo ir pati mintis.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 12:21:58
...senokai bebuvau užsukusi pas Tave, Vidmantai, nustebinai - puikus Kūrinys. Ačiū. Pasiimu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 12:19:01
eilėraštuks
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 11:23:44
Svajingas polėkis su trupučiu liūdesio... Grėjau Jūs nuostabus poetas :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-01 11:23:13
Šiandien tu gali sau leist prašyt.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-01 11:04:49
graži poezija, ir ne tuščia (tiek):
tūkstantis baltų lelijų,
Pražydusių virš dumblino rudens ------- filosofiškai - poezija ir gražu. (haiku dvasia)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-01 10:59:02
diena graži :)
ir saugotis verta gėlių ir riterių :)
juk ir vieni ir kiti - dažnai užkerėti esti :)