Tūkstantis.
Tik tūkstantis baltų lelijų,
Pražydusių virš dumblino rudens,
Nusėdusio ežero slėny.

Kaip vakar, kaip kadais,
Taip smingant erkės žvilgsniui
Į nugaras išeinančių,
Stuburus be veidų.

Prašyk ko nori.
Šiandien tu gali sau leist prašyt.
Tik netikėki tuo,
Kuris nežiūri į akis.

O šiaip, - diena graži.

Užvert duris.
Išstūmt mintis.
Vyzdžiai tesiplečia
Nuo dozės kiek per didelės.

Padėjęs kalaviją ant peties
Pašventink riteriu
Neblėstančios širdies,
Nebijančiu nei meilės, nei mirties.

Sustok kely link
Kalnan vedančios pilies.
Tiktai neskink
Pakely augančios gėlės.

O šiaip. Tikrai, - diena graži.