Tamsa. Gilu. Atrodo, tuoj nuskęsi.
Ir pušys jau snaudžia glostomos vėjo.
Tik žvaigždės savo budėjimą tęsia.
Taip ryškiai. Galbūt užsimerkt nemokėjo.
Ir aš toj tamsoj įstrigau. Sustojau.
Žvelgiu į prisėtą balandžio dangų.
Dar nemingu. Apie Tave svajoju.
Piešiu žvaigždėmis veidą brangų.
Kaip atiduot savo meilę nakčiai?
Vienas Tu patart man galėtum.
Gal žinai, kaip į dangų patekti?
Baisiai noriu prišaukti lietų.
Te tamsa mano ašaras praustų,
O naktis per veidą tekėtų.
Pažiūrėk. Jau nuoga ligi skausmo.
Nematai? Bet dangus juk žvaigždėtas...
Gaiva
2010-04-01 00:01:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramyra
Sukurta: 2010-04-02 22:31:30
Gražu iki skausmo...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-01 11:54:19
vat. gerai.
Vartotojas (-a): Lelija
Sukurta: 2010-04-01 10:22:49
\"Taip ryškiai.Galbūt užsimerkt nemokėjo\"...Gražu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-04-01 10:20:28
Skausmingai atvira ir gilu...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 09:55:37
...jautrus nuoširdumas. Ilgesio gijomis austos mintys...Pabaiga suvirpina.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 09:47:14
Taip lyriškai \"išsiliejus\" skausmas turėjo pradingt kartu su nakties žvaigždėtu dangum... Gražus skausmas...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 09:12:03
Lyriškas kalbėjimas. Į save:)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-01 09:02:52
ypač paskutinis posmas.
toks... tooooks :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-01 00:18:12
Nuoatabu... Imu :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-01 00:04:20
Labai labai jausmingas: patiko :)...ir pasiimsiu