nupjauni virvę nuo mano rankų
ir tiltai po kojomis siūbuoja,
ištirpsta akyse miglelės,
o rasotos blakstienos trakši į taktą
užsižiebia langai
tavo sielos, nemėgstančios džiazo -
gerai, kad neklausinėji ir nepasakoji
kaip atrodo miegantys pasauliai
ant tavo delno
kreivi balandžiai gurksi
prisipažįstu trečiajai sidabrinei
plytelei po šaligatvio kojom
o ji man dar spiria
vėjas užspaudžia švilpiančius žodžius
kamine
apuoko akimis
užgesina šviesas ir išjungia muziką –
tyloje pagyvenkit, žmonės,
arba tiesiog pagyvenkit
Jutta
2010-03-31 17:24:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-04-14 09:45:16
jaukus kūrinys. Patikęs :)
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-04-09 15:46:59
Reikėtų subalansuoti skyrybą.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-04-09 15:45:04
Gan sklandus tekstas. Labiausiai užkliuvo antroji strofa. Be jos turbūt visuma atrodytų geriau, bet tai ne man spręsti, o autoriui. Apuoko akimis užgesintos šviesos išties leidžia šiame kūrinyje pagyventi.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 22:36:01
...man patiko, nes pajaučiau nuotaiką. Gražios metaforos lydi išprašytą tylą.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-03-31 20:25:20
kažkaip - ne džiažiškai... nesijaučia muzikos...tik tekstas :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-31 17:28:15
.
kreivi balandžiai gurksi
prisipažįstu trečiajai sidabrinei
plytelei po šaligatvio kojom------- tiek liuks.