Paršliaušiu

Seniai bežiūrėjau, kaip debesys plaukia
Laivais baltaburiais po dangų pasklidę,
Kaip šviečia purienoj pavasario auksas,
Kai drumzlinas raistas karališkai žydi.

Seniai beklausiau, kaip gegutė kukuoja,
Žadėdama šimtą gyvenimo metų,
Kaip širdį graudina lakštutė pilkoji
Ir tam su karūna, ir tam, kurs be batų.

Todėl ir gailiuos, kad išbėgo tarp pirštų
Pavirsdamas dulkėm gyvenimo laikas,
Ant juslių kad uždrėbė grimą per tirštą -
Jau džiaugtis nemoku, kuo džiaugiasi vaikas.

Paleiskite, pančiai, - pareisiu, paršliaušiu,
Kur gieda pasaulis gyvenimo geismą,
Kad žvilgsnį vėl kelti galėčiau į aukštį
Ir niekas už tai anei peiktų, nei keiktų.
Nijolena

2010-03-31 14:05:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-31 22:44:47

labai patiko...sujaudino...pasiimsiu: gražu :)

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-03-31 21:22:08

į mėgstamiausius

Anonimas

Sukurta: 2010-03-31 16:33:23

...taip, dažnai žmogus ilgai nesuvokia savo tikrosios laimės. Gilus išmąstymas.
O gal ne vėlu išpildyti tą Tikro Vienintelio turėjimą? Bėkite, jei tik turite jėgų. Dažnai moterys \"susigyvena\" su esamu. Neverta aukoti savo gyvenimo, už kurį atsakinga esate pati, tik pati, niekas kitas.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-31 15:24:19

aš dar kitaip supratau, keistas būdas keista veika kuria galima numesti kažkokius tai pančius:
Todėl ir gailiuos, kad išbėgo tarp pirštų
Pavirsdamas dulkėm gyvenimo laikas
----- juk ir tam gailėjimuisi reikalingas laikas. tai kas ten per pančiai kurie tokiu būdu atsipančioja, o pabaiga visai kažkokia, neaiški.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-03-31 14:29:39

Nuoširdūs žodžiai,bet tikrai-kas tie pančiai,neleidžią paršliaužti į tėvynę ar gimtinę?

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-31 14:25:55

kas tie pančiai?