Kai langas įformina šviesą
Regimumo lankais, puslankiais
Ir aureolėm...
Iš amžių tranšėjų,
Iš metų maniežų
Išnyra pavasariai,
Buvę prieš protėvių protėvius,
Kaip gimnastiškai
Lanksčiai
Jie moka atgimti
Kaskart kitokie
Ir susieti viską
Į VIENĮ!
Kaip ir aš esu visuose
Po truputį, mano senoliai,
(Gal prieš tūkstančius metų
Neryškiai regėjaus
daugialypiam sapne?)
Taip ir jūs manyje,
Kurs tolydžio,
Vis stiebias,
Tolydžio
Atžalų želmenim
Pasitikti Kūrėjo.
Na o durys šią naktį
Jau tampa
Nebe durimis!
Ir dulkės
Be proto išaudrina
Lepidopteromis spengiantį
Šokį
Prie vartų į
TAI,
Kas niekuomet neišnyks.
Kūnų taurės
Sutaurinto kraujo –
Reaktyvinio šimtmečių vyno,
Vėl bambagyslėm
Tampa bendra nuosavybe,
Kai nelieka pozicijų, pozų, pozicio-
navimų,
Vien centrinė kaitra,
Vien centrinė kaitra,
Nes Mirtis Mirtimi nugalėta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-03 14:44:54
Kūnų taurės
Sutaurinto kraujo –
Reaktyvinio šimtmečių vyno,
Vėl bambagyslėm
Tampa bendra nuosavybe,
Kai nelieka pozicijų, pozų, pozicio-
navimų,
Vien centrinė kaitra,
Vien centrinė kaitra,
Nes Mirtis Mirtimi nugalėta.
Nenuskomai geras.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-03-31 15:34:09
Man tai trečios strofos ritmas stringa. Čia dabar, kai jau žiūri dieninėmis akimis.
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2010-03-31 10:36:37
Lepidopteromis;))))
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2010-03-31 10:35:29
\"Nes mirtis mirtimi nugalėta\" - kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, reikia suvokti kontekstą,čia kalbama apie Kristaus mirtį. Jo mirtis nugalėjo mirtį. Argi ne taip? labai graži, stipri vieta. Visas paskutinis posmas labai stiprus. apskritai, kūrinys misteriškas, religiškas, krikščioniškas, pavasariškas, visus mus jungiantis, priešVelykinis. Dėkui
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 06:47:31
Na o durys šią naktį
Jau tampa
Nebe durimis! > tas na ir šauktukas kuria šiokio tokio vaikiško naivumo įspūdį. Gal nereikėtų?
O šiaip nieko darbas. Pasiskonėjau:-)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-31 05:14:51
mano galvoje tai mirtis su mirtim nesirungia - nu nesigalinėja.
langas - pro jį šviesa krinta į kambarį, jei naktis, tai ant sienos kaip ekranas teka lietus per stiklą
ir stumia tekėdamas savo šešėlį, permatoma o šešėlį - ne atspindį.
O kai dangoraižiai, tai ir dieną būtų tamsu, gatvėje be langų,
bet - veidrodžiai, atspindi Saulės šviesą.
Dangoraižiai veidrodiniai - sienos stiklinės, kambaryje daug šviesos, bet va medžių šakų tai nematyt...
su lapais, be lapų, sprogstančiais pumpurais...
gali ir į mėnulį nukakti - bet negali parsinešti iš ten akmenų - mėnulio skaldos. ania? (miegant kūnui lovoje. o grįžę, (su raketa skrieję) sako - jo Čiurlionio paveikslai kosmiški.
O jis ten nebuvo; Ir kas galėjo pagalvoti, kad mėnulyje žmogus šešis kart lengvesnis, ir dar ten oro nėra...) pavadinimas didelis Šviesos misterija; bet šviesa man ryškiau ne per langą, o kai krinta ant visko (tamsoje nežinai kas už jos)