Staiga panorau suplėšyti tą baltą spengiančią tylą.
Negrabūs pirštai paliečia klavišus ir ištrukusi gama nutraukia tylos agoniją. Tarsi sustoja skubanti į naktį diena. Visi namai prisipildo šilumos ir švelnumo.
Skęstu Šopeno muzikos garsuose ir jaučiu kaip laisvėja širdį suspaudę gniaužtai.
Išsidrąsinę pirštai pradeda pašėlusį šokį ir „Devintoji banga“ bloškia mane į jaunystę.
Muzika veržiasi į gatvę, glumindama vėlyvus praeivius
Staiga pajuntu plakant širdį.
AŠ
DAR
GYVA
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 00:44:17
idėja supratau. bet man tie perėjimai nuo agonijos iki šilumos ir švelnumo per greiti.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-30 23:13:56
ištrūkusią gamą keisčiau į ištrūkuius akordus. Mat gama viso labo tik do. re mi fa sol la si ir do. O kad muziką sielą pakylėja,- neginčytina
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-03-30 22:31:59
Sodrios mintys.Ačiū
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-30 22:29:50
Gražu :)...muzika gaivina jus, o jūsų žodžiai mus