Staiga panorau suplėšyti tą baltą spengiančią tylą.
Negrabūs pirštai paliečia klavišus ir ištrukusi gama nutraukia tylos agoniją. Tarsi sustoja skubanti į naktį diena. Visi namai prisipildo šilumos ir švelnumo.
Skęstu  Šopeno muzikos garsuose ir jaučiu kaip laisvėja širdį suspaudę gniaužtai.
Išsidrąsinę pirštai pradeda pašėlusį šokį ir „Devintoji banga“ bloškia mane į jaunystę.
Muzika veržiasi į gatvę, glumindama vėlyvus praeivius
Staiga pajuntu plakant širdį.
AŠ
    DAR
          GYVA