Santrauka:
Kartais, o gal ir ne kartais aš būnu toks. Ach, tebūnie...
Aš ištiesiu septynias rankas,
Ir atmerksiu devynias akis.
Ach, jaučiu – mano vyzdžiai iškris,
Ach, žinau – man likimas įkąs.
Ir skaudės, bet aš juoksiuos be galo,
Arba verksiu, nes viskas kutens,
Dar nukrisiu nuo pjedestalo...
Arba ne, juk mane tik ridens
Tie, kuriuos mano žodžiai užgavo,
Tie, kam vietos vis buvo mažai...
O juk laiką po to tu laižai,
Skanų kąsnį kiti juk ragavo...
Galbūt verkčiau, išeičiau, išnykčiau –
Patikėkit, kitaip negaliu
Ir tegul širdyje aš turiu
Tik tą tikrą – nevaldomą pyktį....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-30 22:44:43
eilius lyg sprogmuo - stipru.
beje,pyktį reikia valdyti,tai nėra išmintingas pakeleivis,pyktis pražudo patį jo savininką.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-30 18:43:51
Geriau juoktis negu verkti. :) O septynios rankos ir devynios akys nuskambėjo magiškai... :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-03-30 16:11:16
Įdomus ir prasmingas pamintijimų kupstelis, skatinantis skaitytoją pažvelgti į save iš šalies. O ar tai savikritika, gali pasakyti tik autorius :-)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-03-30 15:50:55
Gera savikritika:)).Smagus eiliukas. Kai man skauda , aš irgi juokiuos(pro ašaras:))).
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-30 11:29:22
Iki \"Tie, kam vietos vis buvo mažai...\" labai patiko. Geras, sveikas pyktis:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-30 09:20:07
Kažkoks linksmas tas Jūsų pyktis. Veržlus. Man neatrodo, kad pyktumėt.
Arba mokat gražiai pateikti. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-30 08:51:22
na ne..nevaldomo pykčio ir su žiburiu nesurasi: viskas veržlu, - bet - ne griauna :)...Ir toks mielas tas atviras kalbėjimas :)... imkit mane ir skaitykit...dovana visiems mums
Anonimas
Sukurta: 2010-03-30 08:19:31
Nuostabi išraiškos forma - septynios rankos ir devynios akys... Tai čia tik tada kai apninka nevaldomas pyktis???