Ir vėl ignoruoju gamtos tobulumą,
Nors ji taip gražiai atsivėrus...
Į savo kasdienių darbų laikinumą
Skubu vis tvirčiau įsitvėrus.
Ir vėl pamirštu spalvomis pasidžiaugt,
Saviems šiltą žodį parnešti.
Giliai suprantu, kad tereikia nedaug -
Pavasariui veidą atgręžti.
Bet šito pavasario man ne gana,
Jau greitai užtvinsiančio tulpėm,
Nes gožia jausmus tų darbų rutina,
Nors muškis krūtinėn: „mea culpa“.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-29 11:28:25
Dailiai surimuotas ir ritmingas.
Man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-27 20:49:43
Trečiasis stulpelis labiausiai sužavėjo. O surimuota tiesiog... nepabijosiu pasakyti:
idealiai:) Sėkmės toliau kuriant:)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-27 20:49:23
Savigrauža dėl labai realistinių priežasčių. Ką gi, atspindintis gyvenimą kūrinėlis.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-27 18:17:10
puikiai gebat surimuot
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-27 17:02:58
:)...kol dirbasi: džiaugtis reikia...o atsipalaidavimui bent pusvalandį sustot ir pažvelgt į pavasarį - būtina...ir nėra jokio pasiteisinimo!...labai gražiai savo pažvelgimą į save iš šono suguldėt eilėraščio formoj :)...man patiko
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-27 13:05:04
kartais tai irgi pavasaris :)
man patiko :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-27 12:18:59
mažai prasmingas dienoraštinis įrašas, parašytas ritminga eiliuota kalba, stiliuje - eilėraštis.
šis jūsų tekstukas.