mano Neregiui

Pakalusyk, aš ir vėl išeinu į gyvenimą
pasitikti tavo mirties.

Jie man uždeda kryžių,
gieda \"Requem\"
ir palieka žemėje.

Miręs kirminas
ateina prie manęs pasėdėti.

Nusivožia kepurę,
pasideda lazdą.

Aš žiūriu į jį nieko nematančiomis akimis
ir taip tuščia širdy.

Tu išvažiavai
ir nepasakei kada grįši.

Mūsų vaikas užaugo
taip ir nepažinęs tėvo.

palikai ne jį, plikai žemę,
o Ji viską prisimena.

Užaugino berniuką,
tavo juoką į jo burną įdėjo.
Ir tą žvilgsnį,
varno skrydį jame.

Gimė berniukas nesunkiai,
nuo to karto neėmiau į rankas peilio.

Užauginau jį,
mokydama mylėti žemę.

Jis kaip ir tu,
vasaromis išeina į jūrą.

Žiūri giliomis akimis į žuvėdrų sparnus,
pakelia rankas į viršūnes ir praveria lūpas
už jų pilna baltų dantų.

Jis niekad neklausinėja apie tave.
Jis viską žino.

Kartais man net atrodo,
kad jis gimė žinodamas.

Kad visa, ką jam dainavau
buvo tik priminimas.

Jo rankos tvirtos.
Jos myli medžius.

Pilnas sodas jo medžių!
Ir kiekvienas jam - brolis.

Niekada neklausė,
kodėl jis vienas pas mus.

Kad tu matytai,
kaip paukščiai pažįsta mūsų berniuką.

Ypač tos kregždės.
Šelmeninės.

Jos kas rytą beldžia į langą.
Su juo pasisveikina.

Berniuko saujos visad pilnos grūdų.
Musių negaudo.

O stiklainyje ant palangės žydi Jericho rožė.
Tavo garbei.
Tai visa, ką turime.

Kirminas klausosi.
Pašiaušia barzdą, pataiso akinius.

Nusiima nuo lazdos kepurę,
dedasi ją ant galvos ir eina savo takais.

\"Dar nesusitupėjusi\',
sumurma.

Gal ir ne.
Bet jau greit ateinu pas tave.

Berniukas jau didelis.
Jis peilio neims į rankas.

Žolės nenulenks.
Paukščių neskaudins.

Ko daugiau reikia, Mielasis?

Aš taip tavęs pasiilgau.
anamcara

2010-03-27 09:07:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-27 22:19:02

Pavadinimas labai patiko. Teikia naują spalvą. Gražus darbas...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-27 18:59:09

Pirmajame žodyje reiktų ištaisyti rinkimo klaidą idant taip nebadytų akių. Kalbėjimas ramus ir įtaigus. Patiko. Tik štai kas neįtikina: jį moko mylėti žemę, jis myli medžius, kregždes vs išeina į jūrą, žuvėdros... tai dvi skirtingos erdvės ir jos čia per daug skirtingos, nebent šio kontrasto sąmoningai siekta.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-03-27 17:29:58

įdomus stilius suintrigavo.Šaunu.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-27 15:06:03

Pažįstamas jausmas...Daug pasakantis. Svarbiausia nuoširdus.:)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-27 11:38:38

Skaudi istorija... ir parašyta taip, kad, rodos, joje pats gyveni... Skaitant šį kūrinūką, negali išlikti abejingas jo turiniui, o rašymo forma tiesiog perlieja visą kūną nuoskaudų ar gailesčio (net nežinau) dušu... Manau, autorei pavyko :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-03-27 11:02:42

Man tai visai nauja. Tiesiog nebuvau jūsų skaitęs. Tai labai neįprasta, savita ir be galo nuoširdu... Labai patiko, kažkaip gumulas gerklėje praėjo... Taip būna kartais ir vyrams :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-27 09:46:32

dabar perskaičiau visą. nieko gero. bet ta eilutė nuostabi ir puikiai rezonuoja su pavadinimu.
/(mano )Neregiui/
(O ) stiklainyje ant palangės žydi Jericho rožė.

-------------------------------------------------------------
puiku, gilu, jaudinanti poezija. visa kita rašliava proziška. padrikoka, nėra dinamikos minties plėtojime, labai stverta tai vienų aplinkybių, metaforų, tai bėgta prie visai kito aplinkybių svarbumo, blaškymasis minties plėtojimo dinamikoje, labai didelis. Ir šiaip, visumoje, proziška labai.
Jau gal tada geriau susikoncentruotumėte į prozą. (pirmam žodyje spausdinimo klaidelė, bet tai smulkmena)
vis tik, būna nusiperki ir visą kompaktą, kuriame patinka tik viena daina. ir tuo džiaugiesi,
tai gi, aš džiaugiuosi skaitydama tą eilutę rezonanse su pavadinimu.
(TOKIA nuomonė apie jūsų tekstuką, vieno iš skaitytojų.)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-03-27 09:17:32

giliai užkabinta. yra kelios vietelės būtų galima prikibti, bet skaudi ir nuoširdi visuma atmuša norą ieškoti trūkumų

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-27 09:16:52

Nuostabių nuostabiausia :)...sužavėta...forma ir žodžiai labai patiko...ir jausmas: gilus gilus :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-27 09:10:57

O stiklainyje ant palangės žydi Jericho rožė.
koks reginys, ach, net ašarą nubraukiau.
juk neregys nemato... ir niekada, o gal, o stebukle, tikėkime, gal praregės.