Viską atiduosiu

Santrauka:
Aš visuomet galvodavau, kad vyras gali mylėti kelis kartus. Aš visuomet galvodavau, kad dviejų žmonių meilė tėra sandėris, kuomet du žmones susaisto save kažkokiais moraliniais įsipareigojmais. Taip, prisipažįstu klydęs... Taip, mano mintys lig tol tebuvo tik gražūs žodžiai... Tos eilės yra skirtos tau... Suprask, prašau, kad tai nėra vien tušti žodžiai...
Tavo akys tartum du rudi kaštonai
Ir lyg žemės grumstas tie juodi plaukai.
Tu liūdnai šypsaisi, moji man iš tolo –
Nori pasakyti... Ką tu man sakai?

Kad giria tavoji žolėmis apaugo,
Krūmų tankumynai užgožė takus,
Geniai gilių uoksų daugiau nebesaugo
Ir barzdoti briedžiai pametė ragus?

Ar, kad tavo upę užtvankos patvenkę –
Žuvys nebeplaukia, nes nėra srovės?
O krantus sekliuosius dumblo sluoksnis dengia,
Nendrių sąžalynuos nebedaug erdvės?

O gal tavo pievas saulė išdžiovino –
Gėlės nebežydi, nugelto žolė?
Kad drugiai ir paukščiai apleido dykynę,
Bitės užsidarė savo avily?

Pasakyk, ko reikia – viską atiduosiu –
Lietų, vėją, naktį, saulėtas dienas...
Jei tiesiog tau liūdna – dainą padainuosiu –
Tą, kurią dainuoju tiktai tau vienai.
kaip lietus

2010-03-26 00:05:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-02 18:15:45

subtiliai išsakytas prisipažinimas, gražu...

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-03-29 10:18:26

Ačiū tai, kurios dėka gimsta tokios nuoširdžios ir gražios eilės :-)

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-03-27 19:44:51

Žavi atvirumu, nuoširdumu. Gražiai apibūdintas jausmų karštis.
"tiktai", "nebedaug" rašoma kartu.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-03-26 20:30:55

visada man patiko, kai žmogus atvirai ir nuoširdžiai išsako savo jausmus.
nuostabios eilės, o ypač jūsų noras rūpintis savo mylimąja :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-26 13:45:50

sujaudino Autoriaus komentaras - išpažintis..."virš eilėraščio" (nepaprastas nuoširdumas)... Reiškia, Meilė išties egzistuoja? Bellieka išlaukti ir atpažinti... Paguodėte :) Gražios eilės...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-26 10:33:48

labai įdomus moters vidinio pasaulio sugretinimas ar net perkėlimas į gamtą... skaičiau ir senau kartu su TA moterimi... Kaip lietau, Tau visada pavyksta giliai \"išjausti\" eilėmis... Sveikinu. Tikiu, kad jau gana greitai bus galimybė įsigyti Tavo poezijos knygą :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-26 10:24:17

iš visos eilėraščio eigos supratau, kad reikia rankoves pasiraitot ir kast vagą :), o ne dainuot :)....bet visumoj, kažkaip lengviau pasidarė - pasirodo galvą pamest gerai: gimsta kūryba :)...a...dar : gražiai nuskambėjo tos kaštono akys

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-03-26 03:03:30

Kvinta, man tai jau daug iš jūsų. Ačiū labai..

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-03-26 01:29:46

negalima visko atiduot,oi negalima,nebeliks kitoms, nors atiduoti,tai dar ne padovanoti,galima ir atimti ;)
autorius kaip visuomet lyriškumo nestokoja,pliaupia nenustodamas kaip lietus pavasarinis :D

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-26 01:15:56

pirmos dvi eilutės - tokios netikėtos
kad imi skaityt pasigėrėdamas toliau.
o toliau paveikslas subyrėjęs - nė siurrealizmo;
gaila, bus daugiau?..

labai patiko pirmos dvi eilutės, nestandartini įvaizdžiai.