****

Santrauka:
a.a. poetei Nijolei Miliauskaitei. Rytoj aštuntosios jos mirties metinės
Pavasarėjant žvaigždės pumpuruojas
Tamsioj dangaus atokaitoj
Be mėnesio.
Ir nesinori dar išeiti tyliai...
Bet alpsta paskutinis posmas
Ir kibirkščiuoja nebūtis
Nekantrumu.
Virš Tavo permatomo veido
Aguonos žydi
Ir trapūs žingsniai
Pralenkia Tave...
Pasilikai įrėminta
Pavasario nujautime
Tyli, kaip ilgesys
Ir amžina, lyg saulė.
Erškėčiais vainikuotoji širdis
Kraujuoja –
Nebesusitiksim...
Juozapava

2010-03-24 20:01:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-29 09:14:36

Ačiū už gerą žodį mano mylimai poetei. Kai būna sunku, paskaitau jos eilėraščius ir susigėstu dėl savo lepumo, nesugebėjimo pasižiūrėti filosofiškai.
Paminklas ant jos kapo nuostabiai atitinka poezijos dvasią.
Ačiū.
Kaip greit bėga laikas

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-03-28 17:20:21

Smengantis į pačią esmę.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-03-24 22:03:34

puikus....

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-24 21:36:52

Pavasarėjant žvaigždės pumpuruojas
Tamsioj dangaus atokaitoj
Be mėnesio.

-------------------------------------------------- gražu ( yra sukurta nuotaika - lyg pasimato naktinis pavasario dangaus skliautas.)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-24 21:11:02

O vis tik gal :(