Pavasarėjant žvaigždės pumpuruojas
Tamsioj dangaus atokaitoj
Be mėnesio.
Ir nesinori dar išeiti tyliai...
Bet alpsta paskutinis posmas
Ir kibirkščiuoja nebūtis
Nekantrumu.
Virš Tavo permatomo veido
Aguonos žydi
Ir trapūs žingsniai
Pralenkia Tave...
Pasilikai įrėminta
Pavasario nujautime
Tyli, kaip ilgesys
Ir amžina, lyg saulė.
Erškėčiais vainikuotoji širdis
Kraujuoja –
Nebesusitiksim...