Žalios arbatos lapai supasi
glėby puodelio,
kaip supas vėjas tamsiaodžių
moterų plaukuos.
Plonyčiai pirštai slysta
krūmmedžių šakelėm,
ir rankų mostų perregimos linijos
gracingą šokį nubrėžia kaitriam ore.
Ten liemenys siūbuoja
tarytum vandenynų bangos
derlinguose plantacijų laukuos.
Kai moterys sugrįš namo
tuos liemenis apglėbs
jų vyrų ir vaikučių rankos,
o jos sūriom ir skilinėtom lūpom
bučiuos kaktas brangiųjų savo.
Bet ligi sutemų jų lūpom bėginėja žodžiai,
maldų, šį rytą išskaitytų iš dangaus...
Gurkšnelis gėrimo nuslysta mano gomuriu,
kartu su juo – istorija taip tolimo
ir nepažįstamo
žmogaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-02-02 11:38:31
jautriai geriate arbatą:) kaip priklauso...:)
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-03-27 19:45:32
Aaa, o man kaip patiko! Super. Dievinu arbatą, o dar su tokia istorija, ji kuo puikiausiai dera :) Paiimsiu į mėgiamiausius :>
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-24 20:03:03
labai patiko :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-24 19:28:22
mano mėgstamoji autorė - žino ką daro :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-24 18:41:57
Gražiai, vaizdžiai, įtaigiai. Labai patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-24 17:22:25
arbatos kelias nelengvas ties gomuriu sustoja
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-03-24 15:11:35
..arbatos gėrimo kalba...