pažadėtoji žemė ištirpsta po gurkšnį
po žingsnį artėjimai perkertami žodžių
tai Dievo balsas grūmoja ietimis į žemę
taip lyja užrūstintai balomis plauki o
vien akmenys šonuose dūžta mėlynės
iš dangaus sirpsta. Prometėjau už ką
mano ąžuolus rauni iki paskutinės šaknies
ištrupa odos nuo veido
brūkšniais pažymėta
mūšio vieta šiame
žemėlapyje tik
mėlynės atanka
nebesusirinksi jau kelio
gal lietus atgaivins
pažadėtąją žemę?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-26 17:27:01
\" Prometėjau už ką
mano ąžuolus rauni iki paskutinės šaknies \" - taip jautriai klausiama, tas motyvas su ąžuolu nuskambėjo ypatingai, patiko.
\"ištrupa odos nuo veido\" - kiek šiurpokas vaizdas.
Gražus derinys :Pažadėtoji žemė...\", labaiausiai man patiko ąžuolai :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-24 20:25:32
Atrodo, bariesi...
O baigi taikiai. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-24 19:01:57
Pavadinimas iškart priminė Hendelio Lascia ch\'io pianga:-) Tie sąskambiai...:-) Payoutubink:-)
Visas eilius sunkus, juodas, klampus, o paskutinės eilutės naivokai paprastos. Nelabai man jos dera. Jųdviejų galima ir atsisakyti.
Tau laikas pradėti grynintis. Sutinku su jane doe, yra nereikalingo patoso. Rašai ne apie įvykį ar išgyvenimą, o jausmą apskritai. O jis tiek supainiotas... Tiesą sakant, nesupratau apie ką tu čia:-) O juk genialumas paprastume;-)
Relax;-)
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-03-24 13:35:25
kiek persunktas eilius, tokiom sakyčiau perdėm patosiškom metaforom. šiek tiek paprastumo įneštų ir lengvumo. bet sunki savijauta gana aiškiai atskleidžiama
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2010-03-24 09:37:55
Nueitas kelias ne lego.
Atgal nebesurinksi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-24 08:57:11
pažadėtoji žemė tavy..... laša
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-24 08:25:14
Užrūstinti Dievai į žemę siunčia ne tik lietų...
žmogus blaškomas,ir sirpsta mėlynės,bet pažadėtosios žemės paieškos nesibaigia taip greit, ir taip lengvai,galbūt...