pažadėtoji žemė ištirpsta po gurkšnį
po žingsnį artėjimai perkertami žodžių
tai Dievo balsas grūmoja ietimis į žemę
taip lyja užrūstintai balomis plauki o
vien akmenys šonuose dūžta mėlynės
iš dangaus sirpsta. Prometėjau už ką
mano ąžuolus rauni iki paskutinės šaknies

ištrupa odos nuo veido
brūkšniais pažymėta
mūšio vieta šiame
žemėlapyje tik
mėlynės atanka

nebesusirinksi jau kelio

gal lietus atgaivins
pažadėtąją žemę?