Tarp mūsų toks didelis atstumas,
Aš jaučiau kaip tolo tavo akių švelnumas,
Kuris teikė mano gyvenimui džiaugsmą,
Teikė tai ką sugriovėm seniai.
Tas atstumas tarp mūsų didėjo,
Nepastebėjom kaip laikas peraėjo,
Ir ilgai skendėjom ilgesy,
Ilgai tylėjom, nors šaukė širdis.
Derėtų mums įveikti šį atstumą,
Nes ilgesys jau skendi manyje...
Matau tavo veidą ištirpusį delne,
Nors jame nieko nėra...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-23 21:33:33
pasakyta taip, kaip sakytų visi.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2010-03-23 15:33:34
Reik nuspresti ar verta laukti, ar tavęs nemulkina ir ar nepadarysi klaidos savo gyvenimą švaistydama Ponui Niekui...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-23 15:20:35
Truputį kertasi rimas ir ritmas kai kur pagal mane,maybe...
jausmingai ilgesingas,kai kur prieštaraujama minčiai - mes skendėjom ilgesy - taip,bet kam mažint atstumą,jei ilgesys jau paskendo pats? ir tas derėtų/i> man nuskamba su abejonės gaidele,nereikia elgtis taip,kaip derėtų jausmuose,o reikia taip - kaip kužda širdis ;) sėkmės,neskubėkit .
Anonimas
Sukurta: 2010-03-23 14:28:55
šia turinys su forma sutaria :)
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-03-23 11:01:15
Jausmingas, tačiau kiek tiesmukas. Neišnešiotas.. Arba pristigot žodžių, arba trūko to jausmo..