Suskaldei širdį.Privertei sustoti.
Dar grotas kaip kalėjime uždėk.
Kad nepažvelgtų jau pro jas rytai rasoti.
Kad akys pasakytų vakarui"sudie".
Kai ant kupros man šaltą akmenį užstūmei,
Kodėl dangus negynė mano paslapties?
Tik žingsniai ir atodūsiai kaip dūmai
Iš naujo smėlio kalvom nubyrės.
Kam venas užtvenkei juodom mintim?
Kad stingtų mano dienos be vilties?
Suspausk, nugrūsk kaip šmėklą užmarštin.
Tik balto plunksnos sparno nepaliesk.
Gaiva
2010-03-23 04:43:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-03-24 22:06:09
tvirtas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-23 22:48:38
,,Tik žingsniai ir atodūsiai kaip dūmai
Iš naujo smėlio kalvom nubyrės.\" ---------:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-23 21:36:42
Stirpus, pritraukiantis darbas. Įdomu ir lengva skaityti.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-03-23 16:32:33
aga,
kalvOm;
ir-jei:
kam užtvenkei venas juodom mintim-
tada ir čia ritmas nestrigtų.
:)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-23 12:42:05
Labai įtaigiai perteiktas išgyvenimas. tegu tai trunka tik akimirką.
Linkiu šviesios, saulėtos, pavasariškos nuotaikos.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-03-23 11:14:28
Jausmingas proveržis, tarsi išsivadavimas iš gniaužiančio priekaišto... Sielos skrydžio niekas nesustabdys:) Įtikinamai.
Iš naujo smėlio kalvom nubyrės > sukeisčiau - Smėlio kalvom iš naujo nubyrės - dėl ritmo
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-03-23 10:16:09
vienas iš autorės geriausių darbų,džiugu
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-23 09:36:15
įdomiai,net gi labai perteiktas prašymas,su nuoskaudų nešuliu.
nepalies,o kas gi gali tą plunksną paliest? atimk iš paukščio sparnus - jis mirs,bet paukščiu...