Poeto prašymas
Suskaldei širdį.Privertei sustoti.
Dar grotas kaip kalėjime uždėk.
Kad nepažvelgtų jau pro jas rytai rasoti.
Kad akys pasakytų vakarui"sudie".
Kai ant kupros man šaltą akmenį užstūmei,
Kodėl dangus negynė mano paslapties?
Tik žingsniai ir atodūsiai kaip dūmai
Iš naujo smėlio kalvom nubyrės.
Kam venas užtvenkei juodom mintim?
Kad stingtų mano dienos be vilties?
Suspausk, nugrūsk kaip šmėklą užmarštin.
Tik balto plunksnos sparno nepaliesk.