Tėviškės akimirkos
Aštrios ražienos.
Kelias į tolį.
Kojos suskirdę,
Minkiusios molį.
Vėjo verpetai
Garbanoj tavo.
Rūškani metai
Ir marios javo.
Lyg paveikslėliai,
Seniai matyti,
Tarsi nebuvę,
Bet šiandien švyti
Tie atminimai
Ir lankos žalios,
Matyt, ne viskas
Bėga pro šalį.
Čia juk palieka
Žemė ir žolės,
Tas pats ir kitas
Tėviškės tolis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-23 21:40:21
Stiprus darbas. Gerai surimuota.
Jei būtų parašytas dvieliais - ne toks ilgas atrodytų. Bet čia tik paprasčiausias paviršius. O gilumoj tai labai labai.
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-23 12:45:57
Persikėliau į žalias vaikystės pievas.Labai miela.Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-23 01:41:51
Antanai Gintautai, aš visada jus skaitau ir visuomet žaviuosi. Atleiskit, kad ne visuomet komentuoju (laiko juk ne visada būna). Tačiau jūs čia esate bene geriausias rimo meistras. Minčių jums irgi netrūksta. Žinot, jūs tartum tas žmogus, kuris pasako tėviškės ir jos gamtos mintis rimuotai. Jūs puikiai tai mokat. Ačiū.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-03-23 00:40:42
Nostalgija..