Aštrios ražienos.
Kelias į tolį.
Kojos suskirdę,
Minkiusios molį.

Vėjo verpetai
Garbanoj tavo.
Rūškani metai
Ir marios javo.

Lyg paveikslėliai,
Seniai matyti,
Tarsi nebuvę,
Bet šiandien švyti

Tie atminimai
Ir lankos žalios,
Matyt, ne viskas
Bėga pro šalį.

Čia juk palieka
Žemė ir žolės,
Tas pats ir kitas
Tėviškės tolis...