- - - - - -

`

                                           - - -

                                    — Kai ateisiu ant vieškelio šlapio
                                    Neberasti šalikelėj tako,

                                    Ir tų penklinių, dangui raikyti —
                                    Nei laidų nei stulpų — paukščiais taktų,
                                    Lyg natom, rudeniop prirašytų —

                                                       Kregždės,
                                                       neliečia žemės
                                                       Po kojom...

                                    Kai ateisiu ant vieškelio šito,
                                    žvyro grunto neradęs
                                    ir molio,

                                    Dūžtant gervėms voratinklius pievoj,
                                    Brendant Saulės šermukšniams į lietų,

                                    nuo asfalto,
                                    pakelsiu
                                    tik sraigę —

                                    paskutinį,
                                    prieš žmogų,
                                    kareivį...

                                     --------------------------------

                                    Taip kalbėdamas Dievas — tylėjo.
                                    Kai elektros stulpus vertė žmonės.
                                    Po žeme tempė kabelius — kasė.
                                    Dievas Žalias tylėjimą nešėsi ...



                                    __________________________________
                                     (Ilona L)
                                     2010. kovas.
kvinta

2010-03-22 16:02:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-23 07:41:24

Gražios, gražios Jūsų eilės, kaip ir \"paskaitos\". :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 18:37:48

ta pati (nieko neredagavau). nemanau kad jūs esate daug jaunesnė už mane (kartų skirtumas) tačiau į parduotuvę eidama pasiimkite padidinimo stiklą ir viską su EE tai (kurie žmogui kenksmingi, organizmui, tai ir protas gal nebe toks giedras pasidaro - ir išsilieja poezijoje gašlumu arba lėktumu bei nepahrystu vulgarumu ir t.t.) tos produktus atmeskite. (sako kad sveikame kūne sveikesnė siela-bet tai bus tik tiek, kad jei žmogus yra gamtos dalis, o taip yra, nu tai tiek tas vienis - gyvoji gamta - pataps švaresnė, ekologiškesnė ir ne daugiau, bet tiek kiekvieno valioje, tiek žmogus gali ir pakeisti - kaip vienetas.)
Nu aš dar mėsos nevalgau, čipsų ir kokakolos, gal ir jūsų paskaidrės.

bet eilėraštis - jis (mano poezija neturi agresijos - labai mažai tik atsvarai. daugiau filosofinis kampas akcentuojamas.)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 17:51:19

nei kietas nei minkštas - tik poezija. (sraiges ant asfalto, traiško automobiliai, o kai jos daržus užpuola-žmonės jas renka kibirais ir kaip vėžius - užpila verdančiu vandeniu. Bet vėžius raudonus valgo, (gyvus į verdantį vandenį ir jie išverda - raudoni - mėsa balta žnyplėse ir uodegose. Kur vėžiai gyvena - ten vanduo švarus. tokio vis mažiau dabar gamtoje. sraigių tai nevalgo, bet taip su jomis kariauja, kibirais surenka ir į verdantį vandenį. ) Lietuvoje bent jau taip.
čia poezija apie žaliąjį dievą (kaip švarios ekologijos mylėtoją, Urbanistiniame žmogaus pasaulyje.)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-22 17:50:05

Dabar Jūsų poezija giedra, aiški.
Nebeaugam nuo E raidžių.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-03-22 17:36:46

Savotiškai \\kietas\\eiliukas.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 17:23:22

sakau, kad nedaaugai, ir eilėraščiai tavo kvaili, skaitytojau ir ,,poete,, pasivadinęskiaukiau

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 17:15:47

žiogas kaip visada, krapštinėjasi į lankas. gulbine, jei tau trūksta, įsisuk. (E) -ekologiškai tai negeras dalykas, šiaip jau produktuose tas E. (pievoj - pievojE - ant žolių voratinkliai stikliniai - nuo lietaus - lyg tuoj duš - kada gervės klyksmą saksofono palieka dangui - tada, žalias dievas pakels tik sraigę šliaužiančią nuo asfalto. Kregždės ant žemės tupia tik kartą - ir nebepakyla.) atsispiria skrydžiui jos visada aukščiau nei nuo žemės, ir sėdėt mėgsta kaip natos ant elektros laidų, ir pakilt, deja jau XXI a. ir laidų atsisakoma, jie klojami kabeliuose po žeme... nestraksi ant žemės kregždės - kaip zylės žvirbliai kielės ir t.t.
POEZIJA - apie Urbanistiką ir sraiges...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-22 17:05:11

Ponia Kvinta, voratinklius nurašiau į žiemą, nevisi tokie pajautūs kaip Jūs.
Ir labiai įdomiai tos sraigės su kareivintos, kad ekologinį ūkį neprarytų.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 16:57:35

ekologinis.
jūs dar nedaaugote iki poezijos. (kur čia radote žiemą - tikriausiai neišsipagiriojote.)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-22 16:56:08

Nesuprasi. \"Kolūkis eina į žiemą\".

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-03-22 16:23:24

keistas sugretinimas...
.........
dūžtant gervėms voratinklius pievoj ?
-kažko čia trūksta.gal raidelės?
Bet kūrinys \"skaitosi\" :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-03-22 16:07:50

Kaip man įdomu Jūsų kūrinius skaityti. :)

Šis - kitoks. Aktuali problema \"krapštinėjama\". Ir man kvepia tuo, jog tas krapštinėjamas nenaudėlis jau tuoj tuoj virs kur nors ant kito šono...

+