Santrauka:
Prie 90 metų jubiliejaus artėjančiai mamai...
Ilsis prigulus mama.
Rodos visai nealsuoja.
Triūsia už lango žiema:
Žemei patalą kloja.
Mintys neramios...Gal ji?
Ne, tik kalbėjom. Ji miega.
Nerimu, baime degi,
Saujoje spausdamas sniegą.
Sėlini tartum vagis
Prie lovos pasiklausyti.
O po širdim angis
Rangos...Bandai nuvyti.
-Kas atsitiko, sūnau?-
Klausia mama atsimerkus.
- Ačiū, ačiū, dangau,
Kad nerimaut neverta!
--------------------------------
Ilsis prigulus mama.
Nerimas traukias į šalį.
Triūsia už lango žiema:
Puošia Kalėdoms šalį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-03-11 21:32:32
kaip gražu ir švelnu...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-03-11 20:39:24
Nuoširdžiai dėkoju visiems už pareiktas mintis, kurios mane ir sušildė, ir sujaudino. Sveikatos Jums ir visokeriopo gėrio:-)))
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2006-03-11 16:22:37
trapus,
bet labai toks tikras eilius.
Anonimas
Sukurta: 2006-03-11 14:45:30
suprantamas šis nerimas..
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-03-11 13:41:16
nerimastingas. tikrai, perteiktas nerimas...